Taip ministrė kalbėjo antradienį po susitikimo su Estijos teisingumo ministru Kalle Laanetu.
Anot ministerijos, susitikimo metu aptarti teisinio bendradarbiavimo ir teisinės pagalbos klausimai, diskutuota apie galimybes konsoliduoti Baltijos šalių teisinius veiksmus karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste, taip pat ribojimus agresorės piliečiams.
Pasak pranešimo, Baltijos šalių ministrai aptarė teisinius mechanizmus ir galimybes panaudoti įšaldytą Rusijos ir jos subjektų turtą žalai atlyginti bei Ukrainai atstatyti.
Anot E.Dobrowolskos, kuo sparčiau Baltijos valstybės ir visa Europa vieningai konsoliduos pastangas visiems įmanomiems teisingumo formatams vykdyti dėl agresorės atsakomybės, tuo veiksmingiau bus atstatytas teisingumas.
Lietuvos ir Estijos teisingumo ministrai sutarė stiprinti Baltijos šalių pozicijas bendradarbiavimo su ES lygmeniu, nes padėtis Ukrainoje turi didelę įtaką ES politikos formavimui, ypač teisingumo srityje.
Ministrė sakė, kad Lietuva taip pat palaiko direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo projektą, juo siekiama nustatyti aiškias turto suradimo ir identifikavimo taisykles, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Ji pridūrė besitikinti, kad ši direktyva užtikrins vienodą sankcijų vykdymo lygį visoje ES ir atgrasys bandymus apeiti ar pažeisti ES priemones.
Lietuva ir Estija yra tarp dešimties ES valstybių narių, kurios palaiko iniciatyvą išplėsti Europos prokuratūros kompetenciją, suteikiant jai teisę tirti ES ribojamųjų priemonių pažeidimus.
