„Pirmieji išduoti arešto orderiai byloja apie tai, kad teisingumas visgi neišvengiamas“, – BNS penktadienį sakė ministrė.
Pasak jos, TBT arešto orderius V.Putinui ir Rusijos vaiko teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai išdavė būtent dėl „priverstinės vaikų deportacijos ir dėl neteisėto vaikų perkėlimo“, tačiau tarptautinė tyrimo grupė, kurioje dalyvauja ir Lietuva, „analizuoja labai daug epizodų dėl daugybės asmenų ir skirtingų nusikalstamų veikų“.
„Šiai dienai mes matome dėl konkrečių epizodų, be abejo, mes galime tikėtis ir daugiau, tai yra tik laiko klausimas“, – tvirtino ministrė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva buvo viena pirmųjų, kuri po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kreipėsi į TBT.
„Verta atsiminti, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui būtent pagal Lietuvos kreipimąsi, Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri kreipėsi į šį teismą. Mažiau nei per parą nuo Lietuvos kreipimosi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiandien mes matome pirmuosius, tikruosius rezultatus“, – kalbėjo E.Dobrowolska.
Hagoje įsikūręs TBT, penktadienį išdavęs arešto orderį V.Putinui ir M.Lvovai-Belovai, paskelbė, jog šis veiksmas paremtas įtarimais, jog „Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
Teismas nurodė, kad nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų vasario 24-osios, tai yra pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos.
„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V.Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – teigė Teismas.
Vis dėlto Rusija nėra TBT narė, todėl neaišku, kaip teismas planuoja vykdyti orderį.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad TBT sprendimai „neturi jokios reikšmės mūsų šaliai, taip pat ir teisiniu požiūriu“.
