Apie tai, kad Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje G.Nausėda tapo Komunistų partijos nariu, trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Prezidentas savo biografijoje ir anketoje to nėra nurodęs.
Prezidentūra patvirtino šį faktą.
„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei.
Prasidėjus Sąjūdžiui, G.Nausėda KP veikloje nedalyvavo.
Kandidato į Prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai yra neprivalomoje užpildyti anketos dalyje“, – sakoma prezidentūros atsakyme 15min.
Atrodo neskaniai
Signataras, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Gentvilas sakė labai gerai prisimenantis tuos laikus, juolab kad yra vos kiek vyresnis už G.Nausėdą.
Jis pasakojo, kad Michailui Gorbačiovui atėjus į valdžią SSRS, visa Rusijos žiniasklaida pakilo: daug rašė apie komunizmo nusikaltimus Tarybų Sąjungoje.
„Prabilo ir lietuviška žiniasklaida: „Gimtasis kraštas“, „Literatūra ir menas“, nors dar Sąjūdžio ir nebuvo. Kas domisi ir skaito, tas turėjo suvokti kontekstą, kas yra Komunistų partija. Tuo labiau turbūt prezidentas gerai supranta, kad tėvo malūną atėmė komunistai.
Kitas dalykas – kas vyko Lietuvoje tuo metu dar be spaudos, žiniasklaidos: buvo plačiai kalbama apie „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, apie Helsinkio grupę, Lietuvos laisvės lygą. 1987-ųjų rugpjūčio 23 dieną vyko Lietuvos laisvės lygos mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Nepaisant to, tuometinis jaunas kandidatas į Komunistų partiją – pabrėžiu, kad jis kandidatu į Komunistų partijos narius tapo dar būdamas studentas 1987 metais, pavasarį – pasiprašo tapti Komunistų partijos nariu“, – pažymėjo E.Gentvilas.
Kadangi yra panašaus amžiaus kaip G.Nausėda, politikas sakė neprisimenantis, kad studijų metais kokiame nors fakultete būtų girdėjęs, jog dar studentu būdamas žmogus būtų priimtas į Komunistų partijos kandidatus, o po metų taptų partijos nariu.
Todėl, jis įsitikinęs, kad tai nebuvo koks nors vienkartinis proto aptemimas arba nušvitimas, o sąmoningas bandymas daryti karjerą per Komunistų partiją iš pradžių tampant kandidatu, o vėliau jau ir partijos nariu.
„Galėtų kas nors sakyti: gal pamiršo žmogus? Na, anketa, kurią reikia užpildyti, neleido pamiršti. Tai tiesiog buvo nutylėta pasinaudojant tuo, kad neprivaloma atskleisti. Neatrodo smagiai man, kaip Lietuvos piliečiui, šita istorija, kai turime prezidentą su tokiu dideliu nutylėjimu“, – pabrėžė Seimo narys.
E.Gentvilas nemano, kad šio G.Nausėdos biografijos fakto paviešinimas neturėtų esmingai pakeisti rinkėjų požiūrio į prezidentą.
„Prezidento veikla turi būti tokia, kad nebūtų gėda dėl prezidento. O tas biografijos fakto nutylėjimas atrodo neskaniai, bet, pripažinkime, tai nėra lemtingas dalykas, o tik negražiai atrodantis ir apie prezidento jaunystės nuklydimus kai ką pasakantis“, – sakė politikas.
Jau nėra reikšminga aplinkybė
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas G.Paluckas sakė, kad buvusi G.Nausėdos narystė Lietuvos komunistų partijoje jo niekaip netrikdo ir nešokiruoja.
„LKP tuo laikotarpiu priklausė labai daug žmonių dėl įvairių priežasčių. Tarp jų ir jau buvę aukščiausi valstybės vadovai. Kodėl šis narystės faktas nebuvo nurodytas prezidento biografijoje, gali atsakyti tik pats prezidentas.
Praėjus daugiau kaip trisdešimčiai metų, tai jau nėra reikšminga aplinkybė, bet, savaime suprantama, dabar dalis visuomenės ar kai kurios politinės jėgos mėgins tai naudoti įvairioms spekuliacijoms ar sąmokslo teorijoms“, – komentavo jis.
