„(Koalicijos partneriai turėtų – BNS) atsisveikint su Žemaitaičiu, kol Žemaitaitis neatsisveikino su jumis. Jis, patikėkite, atsisveikins tą dieną, kai jam bus naudinga, o ne demokratams ir socialdemokratams“, – penktadienį Žinių radijui sakė E.Gentvilas.
„Jeigu valdantieji dabar nori sulaukti dienos X, kuri bus naudinga Žemaitaičiui, tai tegul jie žiovauja ir laukia“, – pridūrė jis.
Prezidentas praėjusią savaitę pareiškė abejojantis esamos sudėties valdančiosios koalicijos tolesnio dirbo perspektyvomis.
Taip jis kalbėjo toliau tęsiantis R.Žemaitaičio ir Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio nesutarimams dėl gynybos finansavimo ir Ukrainos.
Pasak S.Skvernelio, susitikimuose su rinkėjais, kalbėdamas apie gynybos finansavimo šaltinius ir kritikuodamas prezidentą, „aušriečių“ lyderis skleidžia dezinformaciją, o tokie pasisakymai neatitinka koalicinės sutarties.
R.Žemaitaitis pastaruoju metu taip pat aktyviai pasisako apie korupcines problemas Ukrainoje ir jos kariuomenėje.
Seimo pirmininkas S.Skvernelis siūlė R.Žemaitaičiui apsilankyti Ukrainoje, tačiau „aušriečių“ lyderis BNS praėjusią savaitę pakartojo, kad neketina to daryti, nebent pasimokyti iš šios šalies pareigūnų korupcijos.
G.Nausėda ketvirtadienį pareiškė, jog tokie „aušriečių“ lyderio komentarai apie gynybos finansavimo šaltinius gali užtraukti jam baudžiamąją atsakomybę.
Vertindamas tokius šalies vadovo pareiškimus, E.Gentvilas teigė, jog tai gali nuskambėti kaip pagąsdinimas.
„Nesakau, kad tikrai jau taip politiškai visiškai korektiškai yra vakarykščia prezidento pastaba apie teisiamųjų suolą. Tai gali skambėti kaip šioks toks pagąsdinimas iš galios pozicijos žinant, kad prezidentas yra tas asmuo, kuris skiria teisėjus“, – kalbėjo liberalas.
Taip pat jis pridūrė, jog pat prezidentas turėtų prisiminti „ką yra pasakęs arba kada patylėjęs“, primindamas apie Prezidentūros porinkiminius teiginius apie neva besikeičiančią R.Žemaitaičio retoriką.
E.Gentvilas tikino, kad toliau kovos su šios sudėties koalicija, tačiau jo pozicija galėtų pasikeisti iš jos pasitraukus R.Žemaitaičiui.
„Šiandien aš kovoju ir kovosiu prieš šitą koaliciją, kuri šitaip susiteršė, mano įsitikinimu, – teigė parlamentaras. – Bet jeigu tai lieka demokratų ir socialdemokratų koalicija su kuria susitarėme palaikyti normalius sprendimus, aš pasirengęs tą padaryti nebūdamas toje koalicijoje.“
Anot E.Gentvilo, jei Vyriausybei tektų dirbti mažumos sąlygomis, šie galėtų sudaryti susitarimus dėl palaikymo su liberalais arba „valstiečiais“.
„Galima irgi pasirašyti susitarimus ir tiesiog galvoti ar liberalai, ar valstiečiai būtų naudingesni kaip greta stovintys, su kuriais pasirašyta susitarimas ar koalicijos partneris, kuriam nusispjauti į koalicijos vienybę ir į koalicijos partnerių gerovę“, – kalbėjo parlamentaras.
Tačiau politikas pabrėžė, kad šį sprendimą turi priimti patys valdančiosios koalicijos nariai.
Po pernai spalį vykusių Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jie Seime turi 86 atstovus iš 141.
