Pasak jo, dėl incidento Klaipėdoje turėtų griežtai atsakyti ir galbūt nusikaltę verslininkai, ir aplinkosaugininkai.
„Gėda valstybei, kurios sistemos, šiuo atveju aplinkosauginė struktūra nefunkcionuoja (...) Noriu, kad baigtųsi ir baudžiamaisiais dalykais, kažkas už tai yra atsakingas ir sąmoningai, o ne netyčia padaręs. Turiu omenyje ir verslo, ir aplinkosaugininkų pusėje“, – Žinių radijui penktadienį sakė E.Gentvilas.
Rimti aplinkosaugininkai, kurių yra ne vienas, žino, kad toje vietoje yra išleidimas į Kuršių marias. Tai kartas nuo karto gal vertėtų ten paimti vandens mėginius?
Jį stebina, kaip galima buvo nepastebėti metų metus vykstančių pažeidimų. Pasak jo, tai paaiškinama arba neveiklumu, arba sąmoningu pažeidimų slėpimu.
„Rimti aplinkosaugininkai, kurių yra ne vienas, žino, kad toje vietoje yra išleidimas į Kuršių marias. Tai kartas nuo karto gal vertėtų ten paimti vandens mėginius? (...) Akivaizdu, kad net nestebėjo. Klasikinė schema: aplinkosaugininkams kyla įtarimų – kreipiasi į teisėsaugą. Čia atvirkščiai įvyko: teisėsauga, neapsikentusi žmonių raštų, kreipėsi į aplinkosaugininkus“, – aiškino E.Gentvilas.
Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos. Teisėsauga skelbė įtarianti, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti aplinkvamzdžiu, žala aplinkai gali siekti dešimtis milijonų eurų.
Grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis ketvirtadienį pranešė, kad netinkamai išvalytos įmonės nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį.
Jo teigimu, dalis nuotekį į marias Dumpiuose pateko po mechaninio valymo, bet neišvalytos biologiškai.
G.Pangonis teigė nežinojęs, kad avarinis vamzdis buvo naudojamas ne pagal paskirtį ir pabrėžė, kad kito valymo įrenginius apeinančio vamzdžio nėra. Jis teigė neturintis duomenų, kiek laiko vamzdžiu buvo leistos nevalytos nuotekos ir kiek jų nutekėjo į marias.
