Valstiečių iniciatyvos dėl LRT nepalaiko prokurorai. Seimo komisija, tyrusi nacionalinio transliuotojo veiklą, kreipėsi į generalinę prokuratūrą, kad ši gintų viešąjį interesą dėl esą netinkamo LRT veiklos organizavimo. Tačiau prokurorai Seimo komisijos prašymą atmetė. Toks sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas.
Startas LRT komisijai duotas prieš metus – sausio 13-osios išvakarėse, kai buvo minimos sovietų agresijos prieš šalies laisvę ir laisvą žodį 27-osios metinės.
Komisija darbą baigė. Išvados parašytos, bet patvirtinti jų Seime nepavyko 2 kartus. Penktadienį, prieš pat Laisvės gynėjų dieną, „valstiečių“ lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis įstatymo pataisomis sieks patvirtinti tai, ko nepavyko atmetus komisijos išvadas. Vienas pagrindinių siūlomų pokyčių – prie dabar veikiančios LRT tarybos norima steigti valdybą.
„Šiuo atveju tas atribojimas valdymui tikrai reikalingas tam, kad būtų aiškios ir išgrynintos funkcijos. Antra vertus, kuo mes turim labiau išskaidytą įmonės valdymą – bet kokios įmonės – tuo procesai skaidresni“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Opozicija siūlo alternatyvų įstatymo projektą. Juo nori koreguoti LRT tarybos sudarymo principus pagal britų nacionalinį transliuotoją BBC.
„Valdyba, aš sakau, yra sumaištį įnešantis darinys. Kaip jau sakiau, BBC tokio darinio neturi. Mes siūlom sekti BBC modelį – taryba išplečiam keliais vykdančiaisiais nariais, kurie yra tos pačios, bent BBC, korporacijos nariai. Lygiai tas pats čia“, – siūlė Seimo TS-LKD frakcijos narys Andrius Kubilius.
Valdantieji teigia, kad savo pasiūlymais LRT depolitizuoja – LRT taryboje negalėtų būti partijų narių. Seimas ir prezidentūra skirtų po 2, o ne po 4 narius, kaip yra dabar. Tačiau trumpinama LRT tarybos narių kadencija.
„Valdybos formavime jokia politinė institucija nedalyvauja. Jei žiūrėtume į tarybos formavimą, čia sumažinamas politikų deleguotų narių skaičius: 2 (skiria) Seimo nariai, 2 prezidentė. Tos laisvos vietos atiduodamos universitetams“, – kalbėjo A.Širinskienė.
„Sakoma, kad reikia depolitizuoti, sakoma, kad negali būti nė vieno partijos nario, bet matome, pavyzdžiui, VRK – jokioms partijoms nepriklausantys nariai, bet balsuoja kaip reikia „valstiečiams“ – ne partijos bilieto turėjimas, o įtakos padarymas. Kadangi „valstiečiai“ dabar negali įtakoti LRT tarybos formavimo, nes pakliūva į laikotarpį, kai negali, tai nori pradėti daryti tą įtaką“, – svarstė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Į siūlomą LRT valdybą galės pretenduoti tik teisės, ekonomikos, vadybos ir administravimo srities išsilavinimą turintys asmenys, o į tarybą, kuri rūpinsis turiniu, galės pretenduoti tik humanitarinių ar socialinių mokslų išsilavinimą turintys žmonės, dirbę 5 metus pagal įgytą specialybę.
„Įstatyme nustatytos labai detaliai, tarsi tai būtų darbo skelbimas – įvairių pareigybių aprašymas. Paprastai įstatymuose adekvatūs leidėjai to nedaro. Dar daugiau – pareigybėms tokie reikalavimai, kurie labai susiaurina ratą. Labai svarbu, kad žmogus būtų 10 metų ar 5 metus dirbęs pagal specialybę, visai nesvarbu, koks žmogus, kokia jo įvairiapusiškesnė patirtis“, – stebėjosi Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
Siūlomam LRT įstatymui Seimo teisininkai turi daugiau nei 50 pastabų. Europos transliuotojų sąjunga irgi jau išreiškė susirūpinimą Lietuvos politikų dėmesiu LRT. Sąjunga ragina Lietuvos valdžią garantuoti LRT institucinę autonomiją ir veiklos nepriklausomumą. Pasak jos, LRT įstatymo pataisos grindžiamos komisijos išvadomis. Sąjungos manymu, tokiomis aplinkybėmis vertėtų sulaukti Konstitucinio teismo, į kurį dėl komisijos kreipėsi opozicija, sprendimo.
