Pastarieji metai Liberalų sąjūdžiui buvo itin sunkūs. Partijos pečius prislėgė teisėsaugos įtarimai, ji smarkiai „nukraujavo“. Liberalai neteko tokių ryškių lyderių, kaip Vilniaus ir Klaipėdos miestų merai Remigijus Šimašius bei Vytautas Grubliauskas, parlamentarė Aušrinė Armonaitė.
Kai kurie Liberalų sąjūdžio skyriai į savivaldos rinkimus nuėjo ne su partijos, o visuomeninių rinkimų komitetų vėliavomis ir nesirengia sugrįžti. Kitą kadenciją savivaldybėse šiai politinei jėgai bus atstovaujama gerokai kukliau.
Be to, „susitrauks“ ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Joniškio rajonui išvyks vadovauti vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Vitalijus Gailius. Seimą ir didžiąją politiką palieka kita liberalų žvaigždė Arūnas Gelūnas, laimėjęs Lietuvos dailės muziejaus vadovo konkursą. Apie tai, kad padeda partinį bilietą, pranešė ir buvusi parlamentarė Dalia Kuodytė.
Pakeitė toną
E.Gentvilas sekmadienio vakarą kalbėjo apie tai, kad dalis su visuomeniniais rinkimų komitetais savivaldos rinkimuose dalyvavusių liberalų sugrįš į partiją. Pavyzdžiui, Varėnoje su visuomeniniu judėjimu „Algio Kašėtos sąrašas „Drauge su Jumis“ į merus ir savivaldybės tarybą kandidatavęs Algis Kašėta.
Mero rinkimų pirmajame ture jis nelaimėjo ir varžysis antrajame. Greičiausiai, nenorėdamas sumaišyti kortų A.Kašėtai, dabar E.Gentvilas jo sugrįžimo į Liberalų sąjūdį nekomentuoja.
O pats A.Kašėta atvirai sako nematantis galimybių atstatyti narystę Liberalų sąjūdyje.
„Šiandien informavau partijos pirmininką E. Gentvilą, kad nematau galimybių atstatyti narystės Liberalų sąjūdyje. Visas dėmesys – Varėnos kraštui ir jo žmonėms“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė politikas. Jis komentaruose pridūrė, kad nemato galimybių ir po rinkimų.
Partijos pirmininkas sako gavęs patikinimą, kad sugrįžta Pagėgių skyriaus nariai, savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavę su komitetu „Kartu – Pagėgių kraštui“, kurio sąrašo lyderis – buvęs „tvarkietis“ Virginijus Komskis.
„Išsikovojo mandatą ir pasakė, kad grįžta. Antra sąraše yra ir mandatą gauna Seimo nario Ričardo Juškos padėjėja gydytoja Gražina Jankauskienė“, – aiškino E.Gentvilas.
Sugrįžti nenori
Kiti buvę Liberalų sąjūdžio Pagėgių skyriaus nariai į partijos pusę nesidairo. Visuomeninio rinkimų komiteto „E.Kuturio komanda „Už permainas Pagėgių krašte“ lyderis Edgaras Kuturys tikino, kad nei planuoja, nei svajoja sugrįžti į partiją. Jis priminė, kad iš partijos skyriaus pasitraukė apie 90 procentų narių. Likę liberalai savivaldos rinkimuose dalyvavo ne su partijos sąrašu, o V.Komskio komitetu.
E.Kuturio nuomone, atsiskirti nuo liberalų rajone buvo geras sprendimas. Pagėgių rajono mero rinkimuose jis pateko į antrąjį turą.
„Mes laimėjome, jeigu jau patekome į antrą turą. Kaip bebūtų, gavome tris mandatus ir, manau, be mūsų mandatų nesusidaro dauguma niekam“, – kalbėjo jis.
Sukiršinti žmonės
Nuo Liberalų sąjūdžio atsiskyrę uteniškiai savivaldos rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu „Kartu už Utenos kraštą“. Sąrašo lyderis, buvęs vietos liberalų vadovas Marijus Kaukėnas sakė, kad kol kas nesvarsto grįžti partijos glėbin.
„Mūsų visam skyriui buvo sustabdyta narystė prieš mūsų valią. Kol E.Gentvilas vadovauja partijai, tikrai bent jau mūsų aktyvas neturi jokio noro grįžti“, – tikino jis.
Kol E.Gentvilas vadovauja partijai, tikrai bent jau mūsų aktyvas neturi jokio noro grįžti.
M.Kaukėnas aiškino nepasitikintis dabartiniu Liberalų sąjūdžio vadovu. Esą norint, kad pasitraukę nariai svarstytų apie sugrįžimą, reikia pokyčių partijoje, jos vadovybėje. Dabar Utenos rajono gyventojams vietoje išrinkti politikai ketina atstovauti kaip visuomeninis komitetas.
„Būtų apgaulė, jei dabar čia mes staiga sugalvotumėme grįžti partijon, pasivadinti vėl liberalais. Iš esmės visa partija turėtų persitvarkyti – ir vadovybė, ir viskas. Tada tik būtų galima svarstyti kažkokią galimybę. Tokioje situacijoje, kaip dabar yra, – sukiršinti žmonės, daugybė jų išsivaikščioję, į kur grįžti, nelabai aišku“, – įvertino jis.
Sprendimas eiti į rinkimus ne su Liberalų sąjūdžiu, o visuomeniniu rinkimų komitetu, anot M.Kaukėno, pasiteisino. Su jų sąrašu į savivaldybės tarybą kandidatavo ir nemažai nepartinių kandidatų.
„Dėl to padarėme jungtinį komitetą ir ėjome su juo. Tačiau, kadangi sustabdė skyriaus narystę, nariai dabar nėra labai teigiamai nusistatę partijos vadovybės atžvilgiu, tai apie grįžimą kol kas nėra jokių svarstymų“, – pakartojo uteniškis.
Praras Seimo narius
E.Gentvilas nedramatizuoja ir to, kad netrukus sumažės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Iš parlamento pasitraukus V.Gailiui, reikės rengti rinkimus vienmandatėje Žiemgalos apygardoje.
Pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą išrinktam A.Gelūnui atsisakius Seimo nario mandato, dirbti į parlamentą turėtų sugrįžti Andrius Mazuronis. Tačiau jis yra nutraukęs narystę partijoje ir savivaldos rinkimuose Šiaulių mieste dalyvavo su parlamentaro Valerijaus Simuliko judėjimu.
15min paklaustas, ar planuoja sugrįžti dirbti į Seimą, kurio nariu buvo praėjusią kadenciją, bei kokioje parlamentinėje frakcijoje planuotų dirbti, A.Mazuronis aiškino, kad viską komentuos, kai A.Gelūno pasitraukimas iš Seimo bus įtvirtintas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu.
„Taip darau tik dėl to, kad jau praktikoje yra atvejų, kai žmonės pakomentuoja savo veiksmus, o tų veiksmų daryti nereikia. Iš Liberalų sąjūdžio esu išėjęs partijos vadovybės „prašymu“, – sakė jis.
Iš Liberalų sąjūdžio esu išėjęs partijos vadovybės „prašymu“.
E.Gentvilas mano, kad Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija neteks ir seniūnės pavaduotojo R.Juškos, kuris antrajame rinkimų ture kovos dėl Jurbarko rajono mero posto. Jei taip atsitiktų, Seimo rinkimus reikėtų rengti ir Jurbarko-Pagėgių vienmandatėje apygardoje.
Liberalų lyderis optimistiškai vertina kitų partijos kolegų galimybes laimėti rinkimus minėtose dviejose vienmandatėse apygardose. „Taip įsivaizduojame, taip planuojame. Bėda, kad pusę metų ar keturis mėnesius turėsime mažesnę frakciją“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Seimo statutas numato, kad parlamentinę frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip septyni nariai. Šiuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijoje dirba dvylika parlamentarų.
Įkvepia G.Palucko pavyzdys
E.Gentvilas pasakojo po savivaldos rinkimų sulaukęs daugybės sveikinimų su pergale ar geru Liberalų sąjūdžio pasirodymu. „Tikrai mes išlaikėme struktūrą. Kaip aš sakau, buvome reanimacijoje, po to – reabilitacijoje, o dabar jau vėl atsinaujinimo kelyje su visais scenarijais“, – sakė jis.
Buvome reanimacijoje, po to – reabilitacijoje, o dabar jau vėl atsinaujinimo kelyje su visais scenarijais.
E.Gentvilas pažymi norintis naujam lyderiui perleisti Liberalų sąjūdžio vairą.
„Nei pavargau, nei išsikvėpiau, tiesiog objektyviai maniau, kad 2017 metais turi ateiti kažkas naujas. Deja, nė vienas naujas, tarp jų ir A.Armonaitė, su kuria buvau kalbėjęs, nesiryžo, sakė: „Neištempsime“. Aš ištempiau. Dabar sakau: „Kolegos, turime daug jaunų, perspektyvių veidų. Imkitės. Kovokite tarpusavyje, kažkas laimėkite.“ Aš tikrai nesilaikau už partijos šturvalo“, – tikino jis.
Tarp galinčių pakeisti jį Liberalų sąjūdžio vadovo poste E.Gentvilas minėjo Trakų rajono merę Editą Rudelienę, partijos frakcijos Seime seniūnę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Kauno vicemerą Simoną Kairį, V.Gailių, europarlamentarą Petrą Auštrevičių, parlamentarą Simoną Gentvilą.
„Yra tų žmonių. Šiandien mažiau žinomas, o tuoj pat taps žinomas. Pasižiūrėkime, kaip Gintautas Paluckas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Socdemų sąraše į Seimą 2016 metais jis buvo 41 vietoje – štai taip jį vertino socialdemokratai, o jis tapo partijos pirmininku ir visai neblogai susitvarko. Tai kodėl negali pas liberalus taip būti? Gali“, – įsitikinęs E.Gentvilas.
Partija – ne nekalta mergelė
Pasibaigus rinkimams Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius Liberalų sąjūdžio perspektyvas vertina taip pat, kaip iki rinkimų.
„Perspektyvos liūdnos. Rinkimai tą stipriau parodė. Matyt, neatsitiktinai po rinkimų turime tokį kortų namelio byrėjimo efektą – yra daug pavyzdžių. Mano galva, dėl E.Gentvilo užimtos pozicijos to buvo galima tikėtis seniai. „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje jis neigia Liberalų sąjūdžio, kaip partijos, atsakomybę ir kaltę bei bandė įtikinti visus, kad yra tik grupės draugų negeri darbai, o partija yra nekalta mergelė“, – akcentavo jis.
V.Valentinavičiaus nuomone, jau prieš metus matėsi, kad toks paaiškinimas netenkina nei visuomenės, nei liberalų, norinčių atgauti žmonių pasitikėjimą. Todėl ruošiantis rinkimams prasidėjo partijos išsivaikščiojimas, buvo kuriami visuomeniniai rinkimų komitetai.
„Per rinkimus komitetai parodė, kad liberalus rinkėjas yra, ir jis linkęs balsuoti už „švarias“ alternatyvas. Klaipėdoje, Vilniuje mes tą labai aiškiai matome. Atitinkamai, jeigu ne Liberalų sąjūdžio, tai E.Gentvilo vadovavimo klausimas jau yra išspręstas“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas.
Per rinkimus komitetai parodė, kad liberalus rinkėjas yra, ir jis linkęs balsuoti už „švarias“ alternatyvas.
V.Valentinačiaus teigimu, prabilus apie tai, kad V.Čmilytė-Nielsen gali tapti naująja Liberalų sąjūdžio lydere, atsirado šiek tiek intrigos. Norint sustabdyti partijos byrėjimą, anot jo, jai reikėtų keisti gynybinę gentvilinę poziciją dėl politinės korupcijos bylos – prisiimti atsakomybę ir pradėti atgailos procesą. Tada galbūt atsirastų galimybė susigrąžinti į komitetus išsivaikščiojusius sūnus ir dukras „paklydėlius“.
„Kita vertus, R.Šimašius ir A.Armonaitė paskelbė, kad kurs naują „švarią“ partiją. Čia iškils dilema: ar liberalus, kuriems rūpi liberalizmo, kaip ideologijos, ateitis Lietuvoje, V.Čmilytė-Nielsen įtikins grįžti, ar, priešingai, naujai kuriama partija paskatins Liberalų sąjūdžio byrėjimo procesus ir „nusiurbs“ žmones iš ten. Bet kuriuo atveju, aš įsivaizduoju, kad vienintelis liberalizmą gelbstintis scenarijus yra įtikinamai „švarios“ partijos sukūrimas ir tolesnis darbas“, – komentavo V.Valentinavičius.
