„Paprastai ES šalys neišduoda savo piliečių jokioms trečiosioms šalims arba ekstradicijos prašymas vertinamas labai labai kruopščiai. Tačiau kai ekstradicijos prašymas yra ne dėl savo piliečio, o, pavyzdžiui, dėl kaimyninės šalies, kitos ES šalies piliečio, viskas vyksta daug paprasčiau, ir tai mums kelia didelį susirūpinimą“, – BNS sakė ministras.
Anot jo, kyla klausimų, ar trečiojoje valstybėje bus užtikrinta tokio paties lygio teisinė pagalba į gynybą, kalinimo sąlygos, teisė į teisingą teismą ir pan.
E.Jankevičius teigė, kad pagal dabartinę praktiką, kai vienos ES valstybės pilietis sulaikomas kitoje ES valstybėje trečiosios šalies prašymu, ši išsiunčia užklausą, ar prieš tą asmenį gimtinėje nėra vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Gavus neigiamą atsakymą, asmuo išduodamas trečiajai šaliai.
Anot jo, šis klausimas aktualus ne tik Lietuvai, bet visoms ES valstybėms.
„Kalbame ne tik apie Lietuvos, bet ir kitų ES šalių piliečių galimybę laisvai judėti, nebijant, kad už jų atliekamas pareigas jie gali būti sulaikyti ir išduoti kitai valstybei pagal ekstradicijos prašymą“, – pabrėžė Lietuvos ministras.
E.Jankevičius teigė sieksiąs, kad būtų sukurtas mechanizmas, jog ES pilietis gautų tokią pat apsaugą visoje Europos Sąjungoje, kokią turi savo valstybėje.
„Mes norime kelti klausimą, kad reikia peržiūrėti Europos Sąjungos teisinę bazę ir įvertinti šalių narių įsipareigojimus tarptautinėse sutartyse, kad nebūtų jokių spragų, leidžiančių vykdyti neteisėtus trečiųjų šalių piliečių prašymus“, – tvirtino jis.
Lietuvos piliečių išdavimu trečiosioms valstybėms itin susirūpinta po to, kai Rusija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu, o pernai buvusiam šios bylos tyrėjui, prokurorui Simonui Slapšinskui pareiškė kaltinimus už akių.
Lietuvos teisėjai kaltinami priėmę „akivaizdžiai neteisingą nuosprendį“, o prokuroras – „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“.
Vilniaus apygardos teismas pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, tačiau nuosprendį apskundė tiek prokurorai, tiek dalis nuteistųjų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
