„Siekiame galutinai išsiaiškinti, kokia apimtimi turėtų būti keičiama Lietuvos Konstitucija, kad valstybė galėtų įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Tai padės parengti būtinas Konstitucijos pataisas ir apsispręsti dėl jų turinio – t. y. dėl apkaltos būdu iš pareigų pašalinto asmens teisių būti renkamam Seimo nariu, Prezidentu, tapti Vyriausybės vadovu arba nariu, užimti kitas pareigas. Per pastaruosius trejus metus Seime buvo užregistruoti du konstitucinių pataisų variantai, bet kilo daug diskusijų dėl jų turinio. Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl uždelsto EŽTT sprendimo Pakso byloje vykdymo taiko sustiprintą priežiūrą ir pastaruoju metu aktyviai stebi, kokių imtasi veiksmų. Kiekvieną mėnesį prašoma pateikti informaciją, ką Lietuvą nuveikė šioje byloje.“
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kad nuolatinis ir negrįžtamas draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, yra neproporcingas ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Šioje konvencijoje yra įtvirtinta teisė dalyvauti laisvuose rinkimuose renkant įstatymų leidybos institucijas.
JT Žmogaus teisių komitetas 2014 m. kovo 25 d. priėmė išvadą byloje Paksas prieš Lietuvą, kad Lietuvos Respublika, visam gyvenimui suvaržiusi pareiškėjo teisę dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose ir būti paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, pažeidė 1966 m. JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.
KT 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvai kyla pareiga pašalinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nesuderinamumą su Konstitucijos nuostatomis, ir vienintelis būdas tai padaryti – priimti Konstitucijos pataisas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad Lietuvos Respublika turėtų atsižvelgti ir į JT Žmogaus teisių komiteto išvadoje suformuluotas rekomendacijas.
2015 m. Seime buvo užregistruotos Konstitucijos pataisos, kuriomis siekta įtvirtinti „siauresnį“ Konstitucijos pataisų variantą, suteikiantį galimybę apkaltos tvarka iš užimamų pareigų pašalintam asmeniui būti renkamam tik Seimo nariu. 2018 m.. Seime užregistruotomis Konstitucijos pataisomis siūlyta įgyvendinti ne tik EŽTT sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, tačiau ir JT Žmogaus Teisių Komiteto išvadą.
Šiuo „platesniu“ Konstitucijos pataisų projektu siekta dėl apkaltos iš pareigų pašalintam asmeniui suteikti galimybę užimti platesnį pareigų ratą. Kad jis galėtų būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, taip pat skiriamas ministru, Ministru Pirmininku, arba galėtų pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas, jeigu turi tam reikalingą kvalifikaciją. Seime svarstant šių pataisų projektą, kilo diskusijų dėl jų turinio ir apimties.
Siekdamas daugiau aiškumo dėl Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo apimties, teisingumo ministras prašo KT išaiškinti, ar, įgyvendinant JT Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatų pažeidimo, Lietuvai kyla pareiga pašalinti šio pakto ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų neatitikimą.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą dėl buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.