„Todėl projekte numatoma verslo subjektų pareiga tam tikrais atvejais atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos išlaidas, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai“, – posėdyje kalbėjo E.Jankevičius.
Be to, nustatoma pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybė už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios jau buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą: bauda iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne didesnė negu 100 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 6 proc., bet ne daugiau nei 200 tūkst. eurų.
„Bet atsakomybė būtų taikoma ne iškart nustačius sąlygų nesąžiningumą, o tik tuo atveju, jeigu po atitinkamo sprendimo verslo subjektas vis tiek toliau taikytų nesąžiningas sąlygas“, – komentavo ministras.
Į ginčų sprendimą siūloma įtraukti Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.
Dabar vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos advokatūra ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Jos ginčus nagrinėja neatlygintinai.
VVTAT duomenimis, vieno ginčo nagrinėjimas kainuoja vidutiniškai apie 270 eurų. 2016-2019 metais jų skaičius padidėjo 54 proc. (nuo 3076 iki 4726).
Dabar Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra nustatyta pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybė už nesąžiningas sąlygas sutartyse su vartotojais. VVTAT ar teismui nustačius, kad jos yra nesąžiningos, tačiau jas toliau taikant, nėra taikoma jokia teisinė atsakomybė.
