2017 11 10

E.Jovaiša: mėginama blokuoti VLKK sudarymą

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša teigia matantis mėginimus blokuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sudarymą, o pusei jos narių pareiškus nepasitikėjimą siūlomu pirmininku Audriu Antanaičiu opoziciją kaltina politiniais žaidimais.
Audrys Antanaitis apžvelgs ryto spaudą.
Audrys Antanaitis / Justas Grigaravičius/15min.lt nuotr.

„Tenka pabrėžti, kad opozicija, įpainiodama tiek šiuos, tiek kitus VLKK kandidatus į savo politinius žaidimus, elgiasi neetiškai taip pat ir dėl to, kad Seimas aukščiau paminėtų kandidatų, kurie įsitraukė į opozicijos organizuojamą „nepritarimo akciją“, dar net nėra patvirtinęs komisijos nariais. Jeigu šie asmenys iš tiesų nebenori vykdyti įstatymo nustatytų VLKK funkcijų, kiekvienas iš jų turi teisę atsisakyti šios veiklos“, – sakoma E.Jovaišos penktadienį paskelbtame pareiškime.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eugenijus Jovaiša

„Tikime, kad Seimo dauguma nepasiduos mėginimams blokuoti VLKK sudarymą ir artimiausiu metu patvirtins visą naujosios kadencijos VLKK ir jos pirmininką. Nepaisant visų pastangų sutrikdyti komisijos sudarymą, jos sudėtis yra pakankamai kvalifikuota, kad užtikrintų savarankišką ir kokybišką šios komisijos veiklą“, – tvirtina komiteto vadovas.

Aštuoni iš 17 naujai išrinktos VLKK narių ketvirtadienį paskelbė nepritariantys ŠMK pasirinkimui komisijos vadovu siūlyti portalo alkas.lt redaktorių A.Antanaitį, abejodami jo kompetencija. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis tuomet Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pasiūlė iš naujo formuoti komisiją, prieš tai pakeitus jos sudarymo principus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Aštuonių asmenų, nominuotų į komisiją, išreikštas nepasitikėjimas nominuotu pirmininku rodo, kad yra diskredituojama ir komisija, ir komisijos sudarymo modelis. Tikrieji srities profesionalai nebepasitiki, kad komisija gali atlikti darbą, ji tampa politine, o ne moksline organizacija ir jie tokioje nenori dalyvauti“, – BNS sakė G.Landsbergis.

Tuo metu E.Jovaiša teigia, jog kaltinimai komitetui, kad VLKK buvo formuojama ir jos pirmininkas renkamas ne remiantis narių kompetencija bei autoritetu lituanistų bendruomenėje, o politiniais motyvais, „yra stebinantys“.

„Kaip tik opozicijos atstovai komitete stengėsi išbraukti visus mokslininkus, netgi habilituotus lituanistikos mokslų daktarus, kad nebūtų sudaryta konkurencija opozicijos proteguojamai kandidatei, ir nė nesislėpdami mėgino primesti liberalius kandidatus, net ir visai ne lituanistus, taip atsiribodami nuo pagrindinės VLKK misijos“, – tvirtina Seimo ŠMK pirmininkas.

Anot E.Jovaišos, „opozicijos veikėjų susirūpinimas komisijos ir jos vadovo kompetencija yra keistas, nes jų veiksmai ir sukūrė situaciją, kai iš aštuonių opozicijos įkalbėtų kandidatų, pasirašiusių po nepritarimu dėl siūlomo kandidato į pirmininkus, tik keturi yra lietuvių kalbos mokslininkai“. Kartu jis sako, kad „komisija puikiai susiorganizuos, o konservatorių pareiškimai yra skirti vien klaidinti žiniasklaidą“.

Konservatorių vadovas yra registravęs pataisas, kurios keistų VLKK sudarymo tvarką – kandidatus Seimui teiktų patys universitetai ir institutai, o ne Seimo Švietimo ir mokslo komitetas iš atsirinktų pretendentų.

Aštuoni iš septyniolikos naujai išrinktos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariai ketvirtadienį kreipėsi į Seimo frakcijas prašydami A.Antanaičio neskirti pirmininku, abejodami jo kompetencija.

„Viešuose pasisakymuose deklaruojamas kalbos mokslo ir kalbos norminimo atskyrimas, kalbininkų ir visuomenės supriešinimas sukėlė abejonių, ar Seimo Švietimo ir mokslo komitete siūlomas kandidatas turi kompetencijų vadovauti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (...) Būtina turėti pakankamai specialių profesinių žinių ir patirties, kad būtų įmanoma suderinti įvairias ekspertines nuomones“, – sakoma jų kreipimesi į Seimo frakcijas.

Šį kreipimąsi pasirašė kalbininkai Albina Auksoriūtė, Andrius Utka, Lina Murinienė, Rasuolė Vladarskienė, vertėjai Daiva Daugirdienė, Laimantas Jonušys, muzikologė Jūratė Katinaitė, rašytoja Danutė Kalinauskaitė.

„Mes, Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlytieji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariai, esame įsitikinę, kad komisijai turi vadovauti kompetentingas žmogus, patyręs kalbininkas. Neįsivaizduojame sklandaus, veiksmingo ir korektiško komisijos darbo vadovaujant internetinio dienraščio „Alkas“ leidėjui ir redaktoriui Audriui Antanaičiui, todėl siūlome šio kandidato netvirtinti“, – sakoma kreipimesi.

„Svarbus vadovo parinkimo kriterijus turėtų būti tai, kad daugelis komitete išrinktos naujos sudėties komisijos narių nesutiko dirbti su kandidatu kaip komisijos pirmininko pavaduotojai“, – kartu pažymima kreipimesi.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas rugsėjį išrinko naujosios VLKK narius, tačiau komisijos sudėtį, kaip ir vadovybę, turi tvirtinti Seimas. Švietimo ir mokslo komitetas VLKK pirmininku siūlo skirti portalo alkas.lt redaktorių A. Antanaitį – slaptame balsavime jis nugalėjo dabartinę komisijos vadovę kalbininkę Daivą Vaišnienę. Už A.Antanaitį buvo šeši komiteto nariai, o D. Vaišnienės kandidatūrą parėmė keturi nariai.

Svarstant kandidatūras „valstiečių“ pasiūlytą A.Antanaitį aštriai kritikavo opozicijos atstovai, keldami klausimus tiek dėl jo kompetencijos, tiek dėl darbo portale alkas.lt.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daiva Vaišnienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daiva Vaišnienė

Kol Seimas nepatvirtino naujos VLKK sudėties ir vadovų, dirba senoji komisija. Jai nuo 2012 metų vadovauja D.Vaišnienė. Žurnalistas A.Antanaitis šiuo metu dirba portalo alkas.lt leidėju ir redaktoriumi, jis anksčiau būdamas „Laisvosios bangos“ radijo žurnalistu kartu dirbo ir europarlamentaro Valentino Mazuronio patarėju, šiam faktui išaiškėjus pareigų atsisakė.

Renkant komisijos narius aštriausias klausimas irgi buvo dėl asmenvardžių rašybos. Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos vyksta jau dešimtmečius. Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų