E.Kūris: referendumo formuluotė palieka daug vietos interpretacijoms

E.Kūris tvirtino šių rinkimų debatuose jis pastebėjo mažiau populizmo apraiškų, tai sveikintina.

„Tai lyg ženklas, kad žmonės supranta, jog negalima jų mulkinti be ribų“, – nukirto jis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Kandidatų į Prezidentus debatai 2024

Pastebėjo klaidų

Pasak E.Kūrio, artimiausią kadenciją svarbiausiais prezidento fokuso taškais taps jo įgaliojimai gynybos ir užsienio politikos klausimais.

Per debatus neapsieita nuo nukrypimų į lankas.

Konstitucinės teisės ekspertui užkliuvo tai, kaip kai kurie kandidatai supranta prezidento galias, tarkime, kuomet buvo aiškinamasi, kas turėtų atstovauti šaliai Europos Vadovų Taryboje (EVT).

„Konstitucijos 77 straipsnyje aiškiai numatoma, kad Lietuvos valstybei atstovauja prezidentas, tad negalime susiaurinti ar nubraukti atstovavimo, kol nepakeista Konstitucija“, – tvirtino teisės profesorius.

Karolis Kavolėlis nuotr. Konstitucija

Kas po rinkimų?

Laidos vedėjui paklausus E.Kūrio, kaip jis vertina prezidento posto siekiantį savo kolegą Dainių Žalimą, jis teigė nenorintis vertinti kandidatūros ar pasisakymų.

Debatų metu kai kuriems kandidatams užsiminus, kad laimėję rinkimus keistų Vyriausybės sudėtį ar atstatydintų I.Šimonytę, teisės ekspertas tokius planus vertino kritiškai.

„Prezidentas turės Seimui teikti tą pačią ministro pirmininko kandidatūrą, čia jau nėra kažkokių didelių pasirinkimų, tai yra 1998 metų nutarimas, kuriuo iki šiol yra vadovaujamasi.

Kalbant apie konkrečius ministrus, kažkokie pakeitimai gali būti, čia yra platesnė diskusija. Tačiau mes kol kas dar net neturime visų ministrų – vieno trūksta. Manau, kad galutinio sąrašo nepateiks be jo, turės greitai surasti“, – kalbėjo E.Kūris.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Gitano Nausėdos štabas restorane „Le Mans“

Tolesnių diskusijų objektas

Konstitucinės teisės specialisto nuomone, referendumo formuluotė siūlo ne įtvirtinti daugybinę pilietybę, bet išplėsti Seimo galimybes taisyti įstatymą.

„Šiuo metu numatomas bendras principas, kad dviguba pilietybė yra leidžiama tik labai konkrečiais atskirais atvejais.

Galėčiau palyginti su kelių eismo taisyklėmis, kai dabar draudžiama važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui, tai yra bendras principas, tačiau yra išimtys – mašinos su švyturėliais, specialusis transportas ir panašiai.

Referendumui pasiūlyta formuluotė šiandien nenumato bendro principo panaikinimo, o tai reiškia, kad tų išimčių gali būti labai daug, kad ir 100 procentų.

O tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau prireiks papildomų Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimų dėl kylančių klausimų“, – įsitikinęs teisės ekspertas.