Už teisinės neliečiamybės atėmimą balsavo 68 parlamentarai, prieš nebuvo nei vieno, keturi Seimo nariai susilaikė.
Balsavime nedalyvavo dauguma „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos atstovų. Taip pat vangiai balsavime dalyvavo Krikščionių partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.
Pagal Seimo statutą, be Seimo sutikimo parlamentaras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Už imuniteto panaikinimą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Ieškojo žodžių pasiaiškinimams
Anot „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos vadovo Valentino Mazuronio, jo frakcijos kolegos balsavime dėl teisinės neliečiamybės nedalyvavo, nes yra artimai pažįstami su Evaldu Lementausku.
„Manau, kad jie taip padarė todėl, kad neabejotinai Evaldas Lementauskas yra jų pažįstamas žmogus, yra su jais vienaip ar kitaip susijęs ir jie nusišalino nuo balsavimo nenorėdami jokių asmeniškumų “, – paskelbus balsavimo rezultatus frakcijos poziciją aiškino V.Mazuronis.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys aiškino, kad „darbiečiai“ dėl neliečiamybės panaikinimo buvo numatę balsuoti laisvai, ir kad „klausimas buvo pristatytas nepakankamai išsamiai“.
„Frakcija buvo nusprendusi balsuoti laisvai, tai kaip kas norėjo, taip tas pasielgė. Manau, kad Seimo nariams tokie balsavimai turėtų būti pristatomi kur kas išsamiau. Dabar buvo sunku įvertinti situaciją“, – ieškojo žodžių pasiaiškinimams V.Gapšys.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Erikas Tamašauskas balsavime nedalyvavusius kolegas teisino komandiruotėmis ir Seimo komitetų posėdžiais. Priminus, kad Seimo komitetų posėdžiai plenarinių posėdžių metu negali vykti paal Seimo statutą E.Tamašauskas tarstelėjo: „Aš tik taip spėju. Negaliu atsakyti, kodėl iš tikrųjų jų nebuvo“.
Jis patikino, kad nedalyvavusių balsavime liberalsąjūdiečiams teks pasiaiškinti frakcijai.
Seimas apsijuokė
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, šis sprendimas Seimui daro didžiulę gėdą.
„Manau, kad tie, kurie balsavo prieš, arba visai nedalyvavo balsavime nesupranta, kam išvis Seimo nariams yra suteikiama ta neliečiamybė. Ji yra tam, kad parlamentaras nebūtų persekiojamas už politinę veiklą. Šiuo atveju Seime buvo diskutuojama, ar jis kaltas, ar ne, bet tai yra teismo reikalas“, – piktinosi S.Šedbaras.
Laikinoji Seimo komisija, kuriai vadovavo S.Šedbaras, siūlė priimti rezoliuciją, kad būtų patenkintas generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymas panaikinti E.Lementausko teisinę neliečiamybę.
Į Seimą po savivaldos rinkimų vietoj „tvarkiečio“ Remigijaus Ačo atėjęs E.Lementauskas teisiamas dėl papirkimo. Jo baudžiamoji byla nuo 2008 metų nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme.
Prokuroro duomenimis, teismui liko apklausti teisiamąjį, pagarsinti bylos dokumentus, dar turėtų vykti teisminiai ginčai ir tuomet būtų paskelbtas nuosprendis.
Generalinis prokuroras D.Valys, balandžio pabaigoje kreipęsis į Seimą dėl parlamentaro E.Lementausko teisinės neliečiamybės panaikinimo, teigė, kad būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, sostinės vicemeru, šis politikas kitam savivaldybės politikui iš viso siūlė 0,5 mln. litų kyšių.
Vido Urbonavičiaus už pinigus neva prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui J.Imbrasui, vicemerui E.Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios daugumos sprendimus.
E.Lementauskas aiškino esąs provokacijos auka
Sakydamas kalbą Seime E.Lementauskas aiškino esąs provokacijos auka. Esą nei vienas garso bei vaizdo įrašas neužfiksavo Vidui Urbonavičiui duoto kyšio. Jis pabrėžė, kad V.Urbonavičius, būdamas tuomet dar būsimo Vilniaus mero Viliaus Navicko darbuotoju, devynis mėnesius jį persekiojo.
„Jis pats demonstravo norą išduoti partiją, kalbėjo apie naudą sau“, – apie V.Urbonavičių sakė E.Lementauskas.
Anot jo, V.Urbonavičius pats jį pasikvietė į savo butą ir imitavo kyšio davimą, šalia pasidėjęs tik vieną E.Lementausko piršto antspaudu pažymėtą daiktą – įmautę.
Išklausę E.Lementaukso kalbos Seimo nariai reagavo skirtingai.
„Išklausiau angelo kalbą, kurį netrukus reiks skelbti šventuoju. Jis, matyt, trijų asmenų ir įmautės sąmokslo auka. Prie šito žmogaus prisilieti nesinori, nes po to reikia rankas plautis“, – piktinosi konservatorius Kęstutis Masiulis.
Savo ruožtu buvęs teisėjas parlamentaras Konstantas Ramelis teigė, jo jam susidarė įspūdis, kad iš tikrųjų buvo surengta provokacija E.Lementausko atžvilgiu.
„Kartais mūsų operatyviniai darbuotojai peržengia ribas provokuodami padaryti nusikaltimą ir Europos teismuose tai būna pagrindu išteisinimui. Jei yra taip, kaip išdėstėte, tai daug šansų laimėti bylą“, – sakė jis.
