Debatus su Vilniaus universiteto studentais moderavusi jo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, docentė Margarita Šešelgytė anksčiau rašė, kad „debatuose bus aptariamos labai įvairios temos – nuo Europos ateities, santykių su Rusija, Baltarusija iki Europos žaliojo kurso, digitalizacijos, ekonomikos pertvarkų“.
Taip ir buvo. Tiesa, diskusija prasidėjo nuo nedidelio nesusipratimo. E.Macronas į VU Mažąją aulą žengė su kauke, bet, ją nusiėmus M.Šešelgytei, pats pasiteiravo: „Kaip čia su protokolu?“ Tada nusiėmė ir pats.
Atsakydamas į studento klausimą apie filosofijos studijas ir jų pagalbą šiandieniniame darbe, E.Macronas sutiko: „Filosofija visada buvo su manimi, nuolatos ja domiuosi. Ji man padeda geriau veikti. Mus maitina tai, ką mes studijavome.“
„Turėti savo epochos viziją labai svarbu. Tai nėra nei mano darbas, nei karjera, bet tai yra mano dialektika tarp mąstymo ir veiksmų, – studentams teigė Prancūzijos prezidentas. – Visi tai, tikiu, ir darote.
Aš manau, kad studijų metai mums duoda tam tikrą metodą, vėliau leidžiantį išmokti naujų dalykų, veikti nuoširdžiai ir atvirai. Filosofija man padeda suvokti idėjų pasaulį.“
Ar pasikeitė E.Macrono vizija ir idėjos Europai praėjus metams nuo jo garsiojo interviu savaitraščiui „The Economist“?
Mato didesnę integraciją
„Žinoma, reikia tikėti idėjomis. Jos gali pakeisti realybę, jei įpareigotume veikti ir kitus“, – apie savo įsipareigojimą Prancūzijos rinkėjams, pateiktą euroskeptiškumo kupiname „sudėtingame kontekste“, priminė E.Macronas.
Jis iš tiesų europiečius prieš Europos Parlamento rinkimus kvietė kalbėti apie Bendrijos ateitį, o vėliau apie Europos vertybes, kultūrą ir potencialą kalbėjo su „The Economist“.
„Tikiu, kad jei norime būti stiprūs tokiame besikeičiančiame pasaulyje, mums reikia vieningesnės, integralesnės, suverenesnės Europos, kuri mąstytų apie savo santykį su kaimynyste, gynyba, geopolitika.
Reikia ir demokratiškesnės Europos, kurios vadovai būtų tiesiogiai išrenkami tautų. Dėl to kalbėjau ir apie transnacionalines rinkimų kampaniją“, – dėstė E.Macronas.
E.Macronas: Žengėme labai didelį žingsnį į priekį didesnės integracijos link. Mūsų Europai reikia žvelgti į ateitį ir solidarizuotis.
Pasak jo, per pastaruosius metus idėjas pradėta įgyvendinti. Esą Europa jau turi naują biudžetą, įsteigtas ekonomikos gaivinimo fondas, sudėta bendra skola.
„Prieš metus neatrodė, kad tai įmanoma. Bet gegužę susitarėme su vokiečiais, o liepą – su visais europiečiais. Žengėme labai didelį žingsnį į priekį didesnės integracijos link. Mūsų Europai reikia žvelgti į ateitį ir solidarizuotis.
Europos gynyba irgi buvo žodis, kurio nebuvo galima tarti prieš 5–10 metų. Įsivaizdavome, kad Europos gynybą galima atiduoti į NATO rankas. Bet turime fondą bendroms programoms – tankų, lėktuvų, turime struktūrinį bendradarbiavimą, intervencinę iniciatyvą“, – kalbėjo E.Macronas.
„Kiekviena šalis turi savo kariuomenes, bet svarbu ir karinė gamyba. Dažniausiai esame Amerikos pramonės klientai. Amerikiečiai, žinoma, yra mūsų partneriai, bet čia vėl priminsiu suverenumą.
Jei kalbame apie partnerius, tai privalome turėti galimybę juos pasirinkti, o ne būti nuo jų priklausomi. Jei visiškai priklausysime nuo JAV įrangos, neturėsime galios veikti“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
Prancūzijos prezidentas taip pat įsijautęs kalbėjo apie technologijas ir būtinybę kurti didesnį technologinį suverenumą, kad, pavyzdžiui, nebūtume priklausomi nuo Kinijos ir jos 5G ryšio technologijų.
E.Macronui Europos gynybos srityje taip pat labai svarbu kosmoso pajėgos ir kibernetiniai pajėgumai: „ES galėtų imtis daugiau veiksmų, sukurti bendrą doktriną“.
„NATO mus išmokė veikti kartu, dabar galime perkelti patirtį į Europos lygmenį. Gerbiamos tos šalys, kurios gali pačios apsiginti. Labai svarbu, kad Europos šalys galėtų pačios apsiginti.
Jūs galbūt manote, kad jūsų saugumą užtikrina NATO. Bet negalime visada pasitikėti galia, kuri yra kitoje Atlanto pusėje ir kuri daugiau dėmesio skiria ne mums, o Kinijai“, – mano Prancūzijos lyderis.
Pandemija sustiprino viziją
Pagyręs „gyvybingesnį ir energingesnį“ Europos Parlamentą, E.Macronas toliau ragino įvairiomis iniciatyvomis skatinti demokratiją Europoje.
„Ar COVID-19 keičia šią viziją? Ne. Pandemija kaip tik parodė, kad reikia veikti integruočiau. Pavyko jau daug ką padaryti, bet pavėluota dėl krizės koordinavimo – tai matėme per pirmąją bangą, tai matome ir per antrąją. Kiekvienas – už save.
E.Macronas: suverenumas – ne keiksmažodis. Pandemija mums parodė, kad bendradarbiavimą galima rinktis, kad europinė strategija reikalinga norint nepriklausyti nuo kitų galybių.
Jeigu nėra europinio bendradarbiavimo, atsiranda sienos, atgimsta įtampos. Pandemija taip parodė, kad mes per daug priklausomi nuo kaukių ir kitų reikmenų gamybos svetur, pavyzdžiui, Kinijoje.
Suverenumas – ne keiksmažodis. Pandemija mums parodė, kad bendradarbiavimą galima rinktis, kad europinė strategija reikalinga norint nepriklausyti nuo kitų galybių“, – aiškino Prancūzijos prezidentas.
Jam didesnio Europos suverenumo poreikį įrodo ir krizė Baltarusijoje, nes europiečiams esą „būtina mąstyti apie ES kaimynystės politiką ir santykius su kaimynais“.
Nors E.Macronas pripažino, kad Bendrija kartais veikia per lėtai, jo teigimu, pažanga akivaizdi: „Norime ginti demokratijas ir kovoti su užsienio šalių atakomis prieš mūsų šalių rinkimų kampanijas.
Jei Europa bus suverenesnė, reikia daugiau veiksmų galios – kad kišimasis negalėtų vykti“.
Jau kalbėdamas apie ES santykius su Kinija, E.Macronas pasvajojo, esą pasauliui reikia trečiojo poliaus.
„Negalime pritarti dvipolio – Kinijos ir JAV – valdymui. Jei nebūsime vieningi, tegalėsime pasirinkti arba vienus, arba kitus. Kiek Europos šalių nori, kad jas gintų JAV, ir kiek pasirinko kinišką 5G ryšį?
Tos šalys nebus suverenios, kai kils JAV ir Kinijos konfliktas. Ne visada sutariame su savo sąjungininkėmis JAV, ne visada sutampa mūsų interesai, todėl turime siekti Europos suverenumo – net jei Amerika yra mūsų strateginė partnerė.
Reikia siekti trečiojo poliaus. Tai mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje. Dvipolis reikštų įtampą, bet centre atsiras trečiasis polius – Europa su savo vertybėmis, viskas bus gerai“, – svarstė E.Macronas.
Tokius debatus rengė ir Prancūzijoje
Kokią knygą E.Macronas rekomenduotų? Jis prabilo apie Romaino Gary „Aušros pažadą“ – knygą, kurią padovanojo Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Ji ne tik rodo draugystę tarp mūsų dviejų tautų, bet ir yra puikus literatūrinis kūrinys, daug kalbantis apie Europos likimą, taip pat liudijantis, kad Europos istorija gali būti tragiška.
Jūsų karta nematė karo, bet puikiai suprantu, kokią jums įtaką daro situacija Baltarusijoje“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
Panašaus pobūdžio susitikimus, kurių ciklą pavadino „didžiaisiais nacionaliniais debatais“ E.Macronas dar neseniai rengė ir visoje Prancūzijoje.
Tokių renginių jis dar praėjusių metų pradžioje griebėsi siekdamas susigrąžinti populiarumą – dėl įvairių skandalų ir visuomenės nepalankiai vertinamų reformų jis buvo smarkiai nukritęs.
Pavyzdžiui, 2019 metų sausį E.Macrono darbą gerai vertino vos 21 proc. „YouGov“ apklausos respondentų, o blogai – net 72 proc.
Tačiau debatai, tiesa, šiemet – ir natūraliai išaugęs pasitikėjimas vyriausybe, stojusia į kovą su koronaviruso pandemija, padėjo prezidentui.
Šiandien jį palankiai vertina 44 proc. prancūzų, o nepalankiai – tik 55 proc. Prancūzijoje politikai tradiciškai labai nemėgstami, tad toks reitingas iš tikrųjų labai solidus.
Svarstymai apie santykius su Rusija
Atvykęs į Vilnių pirmadienį, E.Macronas susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, su kuriuo kalbėjosi, be kita ko, apie Baltarusiją ir rūpesčius dėl Rusijos.
Jis teigė suprantantis Lietuvos rūpestį dėl Rusijos, tačiau teigia, kad bendradarbiavimas su Maskva yra būtinas, siekiant ilgalaikės taikos Europoje.
„Jei norime, kad taika įsigalėtų ilgam laikui, turime dirbti su Rusija, nes turime bendrą geografiją ir praeitį“, – pirmadienį kalbėjo E.Macronas.
Prancūzijos lyderis teigė suprantantis Lietuvos patirtus išgyvenimus ir represijas, tačiau pabrėžė, kad negalima „gyventi taip, lyg Europa būtų toli nuo Rusijos nutolusi sala“.
„Dėl to turime dirbti strategiškai. Todėl reikia siekti sukurti saugumo, atnaujinto bendradarbiavimo, atnaujinto pasitikėjimo architektūrą, kuri leidžia nekilti įtampai, leidžia kovoti su kibernetinėmis atakomis, su dezinformacija ir destabilizavimu“, – sakė E.Macronas.
„Manau, būtent sustiprinant Europos Sąjungos suverenumą ir saugumą, kaip mes darom tai nuo pat pradžių, ir turint šį dialogą, būsime stipresni. Mes neturime jokio naivumo. Esame pagarbūs ir labai reiklūs su Rusija“, – pridūrė jis.
Prancūzijos lyderis teigė, kad dialogas su Rusija yra svarbus, kad nepasikartotų Baltijos šalių išgyventos baisybės.
„Ši tema yra labai jautri, puikiai suprantu jūsų praeitį, žinau, kad jūsų šeimos išgyveno baisias tragedijas, susijusias su okupacija, tačiau aš žiūriu ir į ateitį, į ateinantį šimtmetį. Ir būtent kalbu apie Baltijos šalis. Mums svarbus šis naujas dialogas ir jo atkūrimas, kad nepasikartotų baisybės“, – komentavo E.Macronas.
Susitiko su S.Cichanouskaja
Dėmesio jis skyrė ir Baltarusijai. E.Macronas, neseniai kaip tik pareiškęs, kad autokratas Aliaksandras Lukašenka turi trauktis, antradienio rytą Vilniuje susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja.
E.Macronas Vilniuje pareiškė sieksiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tarpininkavimo sprendžiant krizę Baltarusijoje.
„Mes pasiūlėme, kad ESBO įsipareigotų, taip pat ir Prancūzija darys viską, ką gali, kad šis tarpininkavimas įvyktų, ir kad mes galėtume judėti į priekį“, – sakė E.Macronas, pridūręs, kad nelaiko A.Lukašenkos teisėtu Baltarusijos lyderiu.
S.Cichanouskaja: Jis pažadėjo mums padaryti viską, kad padėtų derybose sprendžiant politinę krizę mūsų šalyje.
„Mūsų prioritetas šiandien yra pasmerkimas ir sankcijos. Ko reikia išvengti, tai šio konflikto geopolitizavimo. Reikia, kad tas perėjimas būtų taikus, kad jame nedalyvautų kitos šalys“, – tvirtino E.Macronas.
Jau po susitikimo su Prancūzijos prezidentu S.Cichanouskaja, kuri pati pritaria tik asmeninėms, o ne ekonominėms sankcijoms Baltarusijos režimui, teigė, kad sulaukė E.Macrono pažado padėti siekti derybų dėl politinės krizės sureguliavimo ir politinių kalinių paleidimo.
„Jis pažadėjo mums padaryti viską, kad padėtų derybose sprendžiant politinę krizę mūsų šalyje“, – žurnalistams antradienį sakė S.Cichanouskaja.
„Jis sakė, kad laikas yra labai svarbus, nes daug žmonių kenčia nuo šio režimo, daugybė žmonių yra kalėjimuose ir jis padarys viską, kad padėtų, jog visi politiniai kaliniai būtų paleisti“, – pridūrė S.Cichanouskaja.
„Mes veiksime“, – Lietuvos žurnalistams antradienį patvirtino ir pats E.Macronas.
„Labai gerbiu ir vertinu jos įsitraukimą. Mes kaip europiečiai, padarysime, ką galime, kad padėtume ir tarpininkautume, grįžtume prie ESBO tarpininkavimo, kad pasiektume pažangos“, – kalbėjo E.Macronas.
„Turėjome labai gerą diskusiją, tačiau dabar turime būti pragmatiški ir paremti Baltarusijos žmones. Darysime, ką galime, patikėkite“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
„Europa imasi veiksmų, daro spaudimą, patvirtins sankcijų sąrašą. Tokiu būdu darysime įtaką režimui, kuris jau eina į pabaigą“, – teigė E.Macronas.
Tiesa, jis iškart pabrėžė, kad Prancūzija „galbūt nebus tarpininkė“ ir pakartojo, jog apsistota ties ESBO tarpininkavimo idėja.
„Turime vystyti ir dialogą su Rusija, kalbėti su ponu Putinu Nuo rugpjūčio sakome, kad Rusijos pajėgų įvedimas į Baltarusiją būtų klaida ir provokacija.
Manome, kad tai Baltarusijos reikalas, o ne kaimynų reikalas. Todėl ir skatiname tarpininkavimą. Dirbsime kartu su Rusija ir tarptautine bendruomene, bendradarbiausime su pilietine visuomene, kad užtikrintume taikų situacijos sprendimą“, – tikino E.Macronas.
-
G.Nausėda: Prancūzija galėtų tarpininkauti siekiant dialogo Baltarusijoje
-
E.Macronas Vilniuje: jei norime, kad taika Europoje įsigalėtų ilgam laikui, turime dirbti su Rusija
-
Prancūzijos prezidentas Vilniuje: septynios svarbiausios citatos
-
E.Macronas po susitikimo su S.Cichanouskaja žada pagalbą tarpininkaujant
