Interviu Prancūzijos televizijos stočiai TF1 E.Macronas sakė, kad Europa turi parengti būsimą saugumo architektūrą.
„Tai reiškia, kad vienas iš esminių dalykų, kuriuos turime spręsti, kaip visada sakė prezidentas Putinas, yra baimė, kad NATO artėja prie pat jos [Rusijos] durų, ir ginklų, galinčių kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas“, – kalbėjo E.Macronas.
„Todėl turime pasirengti, ką esame pasirengę daryti, kaip apsaugoti savo sąjungininkus ir valstybes nares ir kaip suteikti garantijas Rusijai tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“, – toliau kalbėjo Prancūzijos prezidentas.
Tokiems jo pasisakymams Lietuvos premjerė negaili kritikos.
CNN žurnalistės Christiane Amanpour kalbinama I.Šimonytė teigė, kad tokios E.Macrono idėjos yra keistos, nes saugumo garantijų reikia ne Rusijai.
„Labai keista kalbėti apie saugumo garantijas šaliai, kuriai niekada negrėsė realus užpuolimo pavojus“, – Ch.Amanpour sakė Lietuvos premjerė ir pridūrė, kad Rusija kiekvieną dieną ne tik griauna Ukrainos infrastruktūrą, tačiau ir vykdo karo nusikaltimus.
„Nemanau, kad mes turėtume rūpintis Rusijos saugumo garantijomis, kai ji nesirūpina kitų šalių saugumu“, – pridūrė I.Šimonytė sakydama, kad saugumo garantijų reikia šalims, kurioms svarbi demokratija ir pagarba teritorinėms riboms.
Praėjusią savaitę ir Rusija, ir Jungtinės Valstijos pareiškė, kad iš esmės yra atviros deryboms, nors JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad kalbėtųsi su V.Putinu tik tuo atveju, jei Kremliaus vadovas parodytų, kad yra suinteresuotas nutraukti karą. Ukraina irgi teigia, kad derybos įmanomos tik tuo atveju, jei Rusija nustos pulti ir išves savo karius iš jos teritorijos.
Daugelis Ukrainoje ir Vakaruose griežtai nepritaria bet kokioms deryboms su V.Putinu, kuriomis jis būtų apdovanotas po beveik 10 mėnesių trunkančio karo, ypač atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius tris mėnesius Ukraina išstūmė Rusijos pajėgas iš didelių teritorijų, skelbia „Reuters“.
Tačiau E.Macrono išsakytos pastabos rodo, kad jis palankiai vertina Maskvos saugumo garantijų poreikį – reikalavimą, kuris buvo intensyvios, bet nesėkmingos diplomatijos prieš karą dėmesio centre.
„Reuters“ primena, kad vasario 8 dieną, likus vos kelioms savaitėms iki Rusijos invazijos, bendroje spaudos konferencijoje su E.Macronu Maskvoje V.Putinas pareiškė, kad Rusija ir toliau bandys iš Vakarų gauti atsakymus į tris pagrindinius savo saugumo reikalavimus: nebeplėsti NATO gretų, nedislokuoti raketų prie Rusijos sienų ir sumažinti NATO karinę infrastruktūrą Europoje iki 1997 m. lygio.
