Jo įsitikinimu, šalies vadovas ir jo teisės grupės patarėjai tai darydami pažeidė tiek įstatymus, tiek Konstitucijoje nustatytus principus.
Tuo metu prezidentas G.Nausėda pirmadienį žurnalistams kartojo, kad E.Misiūnas, pernai kandidatavęs su „valstiečių“ sąrašu į Seimą, nepagrįstai siekia iškart grįžti į teisėjo pareigas.
Praėjusią savaitę E.Misiūnas, praėjus beveik dviem mėnesiams po pirmojo kreipimosi, sulaukė raštiško neigiamo Prezidentūros atsakymo.
Esu gavęs iš Prezidentūros raštą, kuriame informuoja, kad prezidentas turi tokią teisę ir ta teise pasinaudojo.
„Esu gavęs iš Prezidentūros raštą, kuriame informuoja, kad prezidentas turi tokią teisę ir ta teise pasinaudojo, iš principo nekomentuodamas žodžiu išsakytų priežasčių, tai yra, kad politinio atšalimo reikėtų ir taip toliau“, – BNS sakė E.Misiūnas.
Šiame Prezidentūros atsakyme, kurio kopiją turi ir BNS, rašoma, kad sprendimus dėl kreipimosi patarimo į Teisėjų tarybą ir teisėjo paskyrimo priima Prezidentas, tačiau jis „gali, bet neprivalo buvusį teisėją iš naujo skirti teisėju“.
Anot Prezidentūros, šalies vadovas, skirdamas teisėjus įvertina visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujasi viešuoju interesu.
„Atsakydami į Jūsų raštą informuojame, kad prašomu klausimu Respublikos Prezidento dekretas nebuvo priimtas“, – teigiama Prezidentūros kanceliarijos rašte.
Sausio gale BNS pateiktame atsakyme Prezidentūra teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“ neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.
E.Misiūnas kandidatavo į Seimą praėjusių metų rudenį „valstiečių“ sąraše.
Buvusio Vyriausybės nario teigimu, G.Nausėda, priimdamas sprendimą dėl jo paskyrimo, galėjo ir turėjo pasinaudoti Teisėjų atrankos komisijos pagalba, o to nepadaręs, pažeidė teisėjų atrankos tvarką.
Anot jo, tiek G.Nausėda, tiek prezidento teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė negalėjo teigti, kad jis, būdamas teisėju, nesugebės būti nešališkas ir atsakingai vykdyti pareigų ir dėl to, kad įstatymuose yra įtvirtintas teisėjo nušalinimo ir nusišalinimo institutas, jei dėl jo objektyvumo kyla abejonių.
E.Misiūnas taip pat pabrėžė, kad priimdamas sprendimą dėl teisėjo statuso neatnaujinimo, prezidentas „negalėjo ištraukti naujadaro“ – politinio atšalimo.
Teismų įstatyme yra numatyta speciali norma, kad teisėjas gali grįžti į buvusias savo pareigas dvejų metų laikotarpyje.
„Teismų įstatyme yra numatyta speciali norma, kad teisėjas gali grįžti į buvusias savo pareigas dvejų metų laikotarpyje ir pasakyti tokią išgalvotą priežastį, nesaistant jokiais argumentais ir nesivadovaujant jokiomis teisės normomis, tik vienintele teise, kad prezidentas turi teisę neskirti, tai čia sakyčiau neteisingas požiūris ir neteisingas Konstitucijos penktojo straipsnio, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, požiūriu“, – BNS teigė buvęs teisėjas.
Jis tikino, kad nematytų problemos tame, jei G.Nausėda norėtų įvesti naują politinio neutralumo standartą valstybės valdyme ar inicijuotų įstatymų pataisas, kurios garantuotų, kad svarbių pareigų neužimtų politiškai angažuoti žmonės. Tačiau toks standartas turėtų būti taikomas visiems naujai skiriamiems pareigūnams.
Jo tvirtinimu, šiuo metu prezidentas individualiai taiko atšalimo terminą – jo nereikėjo į teisėjus grįžusiam buvusiam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, ambasadoriumi Kanadoje tapusiam buvusiam užsienio reikalų viceministrui Dariui Skusevičiui, nereikia ir G.Nausėdos patarėjui Simonui Krėpštai, svarstant dėl galimos jo kandidatūros į Lietuvos Banko vadovo pareigas.
Jis sakė manantis, kad turi pakankamai teisinių argumentų tam, kad Vilniaus apygardos teismas priimtų jo skundą ir, vėliau, jam palankų sprendimą. Tačiau, jei nepavyktų to pasiekti, neatmetė galimybės kreiptis su individualiu skundu ir į Konstitucinį Teismą.
Pirmadienį Kaune kalbėdamas su žurnalistais prezidentas teigė neskiriantis E.Misiūno teisėju, nes jis dalyvavo rinkimuose kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų kandidatas.
„Man atrodo, jau šioje vietoje yra pakankamai akivaizdu, kad ponas Eimutis Misiūnas dalyvavo rinkimuose ne kaip savarankiškas kandidatas, o labai aiškiai išreiškė save, kaip vienos politinės partijos kandidatas. Ir pretenduoti iš karto į teisėjo poziciją, man atrodo, yra ne visiškai pagrįsta, bent tai atrodo šitaip mums“, – teigė G.Nausėda.
Jis sakė negalintis „tiesiai atsakyti į klausimą“, ar Prezidentūra jau pateikė atsakymą į buvusio viceministro prašymą.
„Žinoma, jis turi teisę ginti savo poziciją, ginti savo interesus teisme ir jeigu jis manys tikslingu tai daryti, jis tai ir padarys. Mes padarėme tai, ką mes turėjome padaryti“, – sakė šalies vadovas.
E.Misiūnas nuo 2016 metų gruodžio iki 2019-ųjų vasaros premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, tačiau atnaujinus valdančiąją koaliciją jo pareigas perėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
2019-ųjų spalį E.Misiūnas tapo krašto apsaugos viceministru, prieš tai mėnesį jis dirbo ministro Raimundo Karoblio patarėju.
Prieš tapdamas ministru E.Misiūnas metus dirbo teisėju Vilniaus apylinkės teisme.
Iki tapdamas teisėju, E.Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.
