Šiuo metu privačios ginklų parduotuvės gali prekiauti visais šioms kategorijoms priskiriamais ginklais, išskyrus pusiau automatiniais arba pertaisomais trumpaisiais, vienašūviais trumpaisiais ginklais, taip pat vienašūviais trumpaisiais, ilgesniais nei 28 cm, kuriems naudojami žiedinio įskėlimo šoviniai. Šiais ginklais suteikta teisė prekiauti tik Ginklų fondui.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad svarstomi trys galimi pertvarkos variantai, bet visi numato, jog Ginklų fondas turėtų atsisakyti komercinės praktikos pardavinėti B ir C kategorijų ginklus fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau liktų pagrindinis centralizuotas ginklų tiekėjas vidaus reikalų sistemos įstaigoms.
„Šią savaitę bus paskelbtas konkursas į vadovo pareigas, iki gruodžio pradžios bus priimtas galutinis sprendimas dėl Ginklų fondo pertvarkos. Tik faktas tai, kad komercinės funkcijos Ginklų fonde neturėtų likti“, – BNS teigė ministras.
Anot jo, tarp svarstomų alternatyvų – Seimo opozicinių liberalų pasiūlytas variantas naikinti fondą išdalijant jo funkcijas Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijoms bei policijai. Antra alternatyva – palikti Ginklų fondą, koks jis yra, bet atsisakyti komercinės funkcijos – B ir C kategorijos ginklų prekybos.
„Tą komercinę funkciją turėtų vykdyti verslininkai, kurie ir šiuo metu prekiauja medžiokliniais ginklais, dujiniais pistoletais“, – teigė ministras.
Anot jo, taip pat svarstomas ir priešingas variantas – stiprinti fondo funkcijas, skirti naują vadovą – jo paieškas ketinama skelbti jau kitą savaitę.
E.Misiūno teigimu, liberalų siūlomas variantas išdalinti Ginklų fondo funkcijas kelioms institucijoms „yra įmanomas“, tačiau reikėtų pasverti, ar tai naudinga ekonomiškai. Pasak ministro, šiuo metu ginklų fondas centralizuotai perka ginklus policijai, pasieniečiams, Viešojo saugumo tarnybai ir kitoms VRM įstaigoms. Ministerija, anot jo, įvertino, kad decentralizavus pirkimus prireiks daugiau darbuotojų, negu jų šiuo metu dirba fonde.
E.Misiūnas pabrėžė, kad dar viena svarbi Ginklų fondo funkcija, kurią būtų siekiama išsaugoti, – ginklų ir šaudmenų utilizavimas.
„Per metus apie tris tonas ginklų jie išima iš apyvartos ir sunaikina, šią funkciją reikėtų perduoti kuriai nors kitai įstaigai. Todėl pasakyti vienareikšmiškai, kad Seimo narių pateiktos įstatymo pataisos yra geros, tikrai negalima (...), todėl svarstome, kad turėtų likti ginklų paėmimo, realizavimo ir sunaikinimo funkcija, o tikrai svarstome atsisakyti komercinės funkcijos “, – dėstė E.Misiūnas.
Anot ministro, įstatymo projektai greičiausiai bus teikiami Seimui pavasario sesiją.
VRM pavaldus Ginklų fondas tvarko Ginklų registrą, išduoda vartotojo sertifikatus importuojamiems ar į Lietuvą įvežamiems į ginklams ir šaudmenims, renka informaciją apie ginklus, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas. Fondas taip pat vykdo prekybą trumpavamzdžiais B, C kategorijų ginklais, naikina už administracinius nusižengimus, baudžiamąsias nusikalstamas veikas, medžioklės pažeidimus konfiskuotus ginklus ir šaudmenis. Pasak E.Misiūno, kasmet sunaikinama apie 3 tonos ginklų ir šaudmenų.
