Pasak jo, tai galėtų būti svarbi aplinkybė, Konstituciniam Teismui antradienį ėmusis nagrinėti Seimo prašymą išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į ES ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
„Niekada Konstitucinis Teismas nėra nagrinėjęs dvigubos ar trigubos pilietybės, Konstitucijos 12 straipsnio, per Konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje prizmę, – LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė E.Šileikis. – Visa Konstitucija buvo papildyta konstituciniu aktu. Tai, mano subjektyviu požiūriu, netgi 12 straipsnis, kuris labai griežtas dėl dvigubos ar trigubos pilietybės, taip pat šiek tiek pakito.“
Parlamentarai mano, kad po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti tokią konstitucinę doktriną.
„Aš norėjau, kad kada nors kokia Seimo narių grupė ar Seimas „in corpore“ paklaustų – (...) ar yra galimybė per tą konstitucinį aktą kalbėti apie Europos Sąjungos kontekste vykstantį laisvą asmenų judėjimą?“, – kalbėjo teisės profesorius.
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys. 2013 metais šis teismas išaiškino, kad Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. Anot Konstitucinio Teismo, taip praplėsti dvigubos pilietybės ribas galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Tačiau parlamentarai mano, kad po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti tokią konstitucinę doktriną. Kreipimąsi paskatino nerimas, kad po britų pasitraukimo iš ES Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai pasirinks britiškus pasus ir taip neteks Lietuvos pilietybės.
Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad ir pagal dabartinį reglamentavimą dvigubą pilietybę turi per 25 tūkst. žmonių. Politikų teigimu, tai neatitinka oficialios doktrinos, kad dviguba pilietybė turi būti ypač retos išimtys.
Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.
