Kaip teigiama 15min gautame „Registrų centro“ atstovės spaudai Kristinos Petrošienės atsakyme, e.sveikata pastarąją savaitę iš tiesų veikia nesklandžiai – apie tai Registrų centras praėjusią savaitę informavo sistemos vartotojus.
„Sistema lėtai veikia kelias valandas dienos metu, kai ja daugiausiai naudojamasi“, – pripažino ji.
Anot K.Petrošienės, nesklandumų priežastis – per pastarąjį mėnesį tiek išaugęs informacinės sistemos naudojimas, kad duomenų bazės tarnybinių stočių resursai išnaudojami greičiau, negu šiam laikui prognozavo investicinį projektą ir studiją rengę konsultantai.
„Dera atkreipti dėmesį ir į tai, kad prieš 5 metus prognozuojant apkrovimą, buvo vertinami ir kitokie duomenų kiekiai, ir kitokios technologijos, deja, šiandien nebeužtikrinančios poreikių. Padidintus resursus sąlygoja duomenų bazės veiklai privalomai naudojamas HL7 standartas. Šiomis dienomis sistemos apkrova pasiekė maksimumą. Neatmestina, kad sistemos itin augantį vartojimą galėjo paskatinti tiek rugsėjo-lapkričio mėn. atliekamos naudojimosi sistema patikros, tiek artėjantis visuotinis prisijungimas prie e.sveikatos“, – sistemos strigimo priežastis vardijo ji.
Vaistininkai bando susitvarkyti patys
Atstovė spaudai pridūrė, kad išaugęs sistemos vartojimas smarkiai sulėtino sistemos greitaveiką, dėl ko sunkumų patiria arba gali patirti bet kas, besinaudojantis e.sveikata – nuo pacientus priimančių ar e.receptus išrašančių gydytojų iki vaistus pagal e.receptus išduodančių vaistinių bei pacientų.
„Registrų centro“ atstovė sakė, kad pirmadienį dėl to į posėdį buvo pakviesti Sveikatos apsaugos ministerijos, vaistinių tinklų atstovai ir buvo aptartos galimos išeitys: „Pavyzdžiui, vienas vaistinių tinklas praėjusią savaitę atliko savo naudojamos informacinės sistemos pakeitimus, po kurių iš jų pusės apkrovimas sistemai sumažėjo. Kiti vaistinių tinklai taip pat ieško būdų optimizuoti savo užklausas e.sveikatai, kad sistema būtų kuo mažiau apkraunama.“
Skelbia pirkimą, nes trūksta įrangos
K.Petrošienė sakė, kad „Registrų centras“ su SAM ir garantinę sistemos priežiūrą atliekančiais partneriais atlieka reikalingus programavimo darbus, taip pat skubiai vykdo viešąjį pirkimą papildomos techninės įrangos įsigijimui, o be viešojo pirkimo technikos įsigyti nėra įmanoma.
„Jaučiame atsakomybę dėl to, kad sistemos greitaveika būtų kuo greičiau atstatyta ir tikimės, kad mūsų bei partnerių vykdomos priemonės pagerins sistemos veikimą. Deja, kol kas dar negalime įvardyti termino, kada tiksliai sutrikimai bus pašalinti. Apgailestaujame ir atsiprašome visų, ką šie sutrikimai paveikia“, – teigiama atsakyme.
E.sveikata buvo tikras pinigų siurblys
E.sveikata – priemonių, skirtų sveikatinimo veiklai, pasitelkiant informacines technologijas, visuma: ligos istorijos įrašai, elektroniniai receptai, atliktų tyrimų rezultatai ir pan. Taip sudaroma galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų įstaigų.
Pirmasis bandymas įdiegti e.sveikatos sistemą vyko 2005–2006 m. Jam buvo išleista beveik 5 mln. eurų iš ES investicijų, valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių. Panaši suma išleista ir antram etapui (2007–2008 m.).
2012–2015 m. e.sveikatos sistemai jau buvo išleista per 30 mln. eurų, kadangi buvo nuspręsta visiškai atsisakyti to, kas buvo padaryta, nes rezultatais neįmanoma naudotis, ir kurti naują sistemą. Šia sistema, apimančia 29 projektus, jau pradėta naudotis, tačiau labai pasyviai, kadangi ji neveikia normaliai, nuolat lūžta, o tai stabdo gydytojų darbą ir kelia pacientų pasipiktinimą.
Kaip anksčiau yra skelbusi Valstybės kontrolė, e.sveikatos sistema, kurią buvo bandyta įdiegti jau tris kartus, iki šiol neveikia. Per pirmuosius du etapus sukurtų sistemų buvo visiškai atsisakyta.
Tokią situaciją paveldėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra teigęs, kad trečiojo e.sveikatos etapo niekas nenurašinėja, jis bus vystomas.
