Kauno krašto profesinės sąjungos „Solidarumas“, transporto įmonių profesinių sąjungų darbuotojų pirmininkė, trijų vaikų mama Edita Morkūnienė prisipažino esanti įbauginta.
Moteris augina 25, 16 metų ir 1 mėnesio vaikus. „Esu viena iš labai užsispyrusių ir veiklių profsąjungiečių, todėl darbdaviai man grasina ir bando mane paspausti. Aš bijau, bet mūsų šeima turi nemažai nekilnojamojo turto, todėl vieną dieną gyvenu vienuose namuose, kitą – kituose, taip ir keliaujame po namus, nes dabartinis įstatymas netobulas“, – kalbėjo E.Morkūnienė.
Aš bijau, bet mūsų šeima turi nemažai nekilnojamojo turto, todėl vieną dieną gyvenu vienuose namuose, kitą – kituose.
Anoniminių pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus priiminėjimas jai kelia siaubą. „Ir ne tik man, bet daugybei profesinės sąjungos narių. Aš manau, kad pilietiškas žmogus turėtų prisistatyti – tik į tokius skambučius turi būti reaguojama. O dabar įstatymas leidžia kabintis prie visko. Iškart paimamas vaikas ir išvežamas tyrimui. Kiek psichologiškai nukenčia šeima? Kaip jaučiasi vaikai ir tėvai?“ – svarstė moteris.
Jai antrino kitos profesinės sąjungos generalinis sekretorius Ričardas Garuolis. „Įstatymo spragos leidžia palyginti lengvai atskirti tėvus nuo vaikų ir faktai, kurie buvo atskleisti žiniasklaidoje, rodo, kad tai daroma neatsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, galimi piktnaudžiavimai. Jie yra grėsmė profesinių sąjungų lyderiams, kurie konfliktuoja su darbdaviais, o šie įstatymu daro spaudimą: mes pranešime ir iš jūsų paims vaikus“, – pasakojo R.Garuolis.
„Norime, kad į anoniminius skambučius nebūtų reaguojama, kad būtų galima paprašyti atsakomybės už tai, ką patyrė šeima ir vaikas“, – audringai kalbėjo E.Morkūnienė.
Šis reikalavimas pribloškė Seimo narę Dovilę Šakalienę: „Darbuotojai, kuriuos jūs ginate ir kurių interesams atstovaujate, turi teisę anonimiškai pranešti apie tai, kad darbdavys moka algą vokelyje ar kitus pažeidimus, o anonimiškumas, ginant vaiko teises, negalimas? Nelabai suprantu?“
Ieško, ko nepametė
Komisijos narys Andrius Navickas pripažino, kad dabar galiojantis įstatymas turi spragų. Tačiau, A.Navicko įsitikinimu, vaikai masiškai neatiminėjami.
„Kai Seimo nariai vaikšto po Seimą ir sako „faktai kalba už save, bet aš jų nesakysiu“, tai yra visiškas absurdas, nes neįmanoma susikalbėti. Žinome, kad už pliaukštelėjimą atiminėjami vaikai, bet nežinome, nei kokioje visatoje, nei kur, nei kaip tai vyksta“, – ironizavo A.Navickas.
M.Puidoko inicijuotas pataisas jis prilygino rakto paieškoms ne ten, kur jis pamestas.
Pataisos ieško rakto kur šviesiau, bet ne ten, kur jis pamestas.
„Dabartinė situacija man primena pasakojimą. Atėjo mokiniai ir mato, kad mokytojas kažko ieško kieme. Paklausė, ko? Sako – raktą pamečiau. Ėmė ieškoti visi, tačiau po visą dieną trukusių paieškų rakto taip ir nerado. Klausia: o kur tu jį pametei? Namie. Tai kodėl čia ieškai? Nes čia šviesiau. Aš irgi galiu išvardyti įstatymo spragas, bet pataisos taiso ne spragas, o kažką kitą. Pataisos ieško rakto kur šviesiau, bet ne ten, kur jis pamestas“, – metaforizavo A.Navickas.
Sąvokos glumina ir prokurorus
Vaiko psichiatras Linas Slušnys metaforoms nebuvo nusiteikęs. Jis įdėmiai perskaitė M.Puidoko ir dalies kitų parlamentarų pateiktas įstatymo pataisas ir konstatavo jose radęs sąvokų problemų.
L.Slušnio įsitikinimu, tokios sąvokos kaip „proporcingi veiksmai“, „žymus skausmas“, „šiurkštus orumo pažeminimas“ yra labai klampios.
Jas įteisinus esą darbo neliktų nei vaiko teisių apsaugos kontrolierei, nei policijai, mat smurtaujantys tėvai šioms institucijoms galėtų drąsiai parodyti duris.
„Pataisose kalbama apie konstitucinę teisę auklėti vaikus pagal tėvų įsitikinimus, tačiau, kas tie įsitikinimai, niekur neparašyta. Vadinasi, kartais dirželio galima duoti, o jūs, kontroliere ar policija, pasikarkite“, – grėsmes įžvelgė L.Slušnys.
Jis nesuvokia ir to, kaip ir kuo išmatuoti skausmą: „Niutonais? Paskaliais? Dar kažkuo? Nesuprantu, kas yra tas žymus skausmas.“
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius konstatavo, kad įstatymo pataisų projektas ir jame naudojamos sąvokos nėra skirtos Baudžiamojo kodekso pritaikymui.
„Žymaus smurto sąvoka kodekse nėra naudojama, todėl sąvokų išskyrimas bus beprasmis, nes kirsis su aukštesnės galios įstatymais. Manome, kad sąvokos apie skausmo sukėlimą ir fizinį smurtą turėtų likti tokios, kokios yra“, – pasisakė A.Verenius.
Akmuo į frakcijos kolegos daržą
Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė priminė, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir Lietuvos Konstitucija draudžia bet kokį smurtą.
„Ir jokių išimčių negali būti. Todėl sąvokos „realus“, „tiesioginis“ pavojus, „proporcingos“ priemonės, „žymus“ smurtas, „šiurkščiai“ tik apsunkintų įstatymo įgyvendinimą. Žodis „pavojus“ yra akivaizdus, kaip ir smurtas ar fizinė bausmė.“
E.Žiobienė įspėjo, kad pakeitus smurto sąvoką, Lietuvoje iš esmės vėl dings smurto prevencija: „Vėl reaguosime tik į Kėdainių atvejus.“
„Pataisos ateina iki Seimo ir bus baisu, jei išeis iš Seimo“, – posėdį apibendrino komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas, tokiu būdu mesdamas akmenį į frakcijos kolegos M.Puidoko daržą.
Pataisų svarstymas Seime
Trečiadienį šalies Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino kukuraičio pateiktoms įstatymo pataisoms, kuriose neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo vaikams ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais. Pataisos keliaus į Seimą.
Pataisos ateina iki Seimo ir bus baisu, jei išeis iš Seimo.
Tačiau M.Puidoko inicijuotos pataisų, įregistruotų lapkričio 23 dieną, svarstymas turėtų vykti Seimo posėdyje ketvirtadienį.
Pataisomis siekiama pakeisti smurto prieš vaikus sąvoką. Be to, jose numatoma, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą įtraukiamas „prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią“.
