„Dominuojančios socialinės paslaugos (konsultavimas, informavimas) leidžia daryti išvadą, jog krizių šeimoje atvejai neretai sprendžiami nevertinant pasirinktų socialinio darbo metodų bei priemonių (socialinių paslaugų rūšies) tinkamumo ir efektyvumo, nekeliant klausimo ar išnaudotos visos pagalbos šeimai galimybės, o paimant vaikus iš šeimos, nustatant globą“, – teigiama Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaigos atliktame tyrime dėl socialinių paslaugų teikimo ir organizavimo socialinės rizikos šeimoms.
Tyrimas parodė, kad neretais atvejais net ir nustačius vaikams laikinąją (globą) rūpybą, socialinis darbas su vaiko tėvais vykdomas formaliai, apsiribojant formaliai teikiamomis bendrosiomis paslaugomis, tačiau neieškant realių galimybių suteikti daugiau specialiųjų paslaugų. Šeimai nesuteikiama pagalba, kad būtų pašalintos vaiko paėmimo iš jos priežastys ir jis galėtų grįžti į šeimą.
Tyrimo duomenimis, iš 610,7 tūkst. vaikų, gyvenančių Lietuvoje, 22 tūkst. 75 priskirtini vaikų iš socialinės rizikos šeimų grupei. Iš 10 tūkst. 604 apskaitoje esančių socialinės rizikos šeimų, 10 tūkst. 202 šeimos pačios augina 21 tūkst. 619 vaikų.
Nuo 2007 metų sausio 1 dienos darbui su socialinės rizikos šeimomis savivaldybėse buvo įsteigtos 556 naujos socialinių darbuotojų pareigybės, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Palaipsniui šių pareigybių skaičius didintas, pernai tokių pareigybių buvo 630,5.
„Nuo 2007 metų, kai buvo įsteigti socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis etatai, vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, sumažėjo 0,4 procento“, – atkreiptas dėmesys tyrime.
Praėjusiais metais 1882 socialinės rizikos šeimos buvo išbrauktos iš socialinės rizikos šeimų apskaitos, bet daugiausia dėl to, kad tų šeimų vaikai sulaukė pilnametystės. 663 šeimos išbrauktos, nes nebeliko priežasčių, dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą.
Šeimos į socialinės rizikos šeimų apskaitą dažniausiai įrašomos dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo bei socialinių įgūdžių stokos.
E.Žiobienė siūlo sukurti vienodą socialinės rizikos šeimoms teikiamų socialinių paslaugų kokybės vertinimo mechanizmą ir ieškoti galimybių gerinti socialinių paslaugų prieinamumą, ypač kaimiškosiose vietovėse, teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų, svarstyti galimybę pavėžėti vaikus į dienos centrus.
