„Lietuvių kalbos stiprinimas niekaip nekeičia gimtosios kalbos mokymo situacijos – išlieka toks pat kaip iki šiol buvęs savaitinių pamokų skaičius gimtajai kalbai mokyti, daugumos mokomųjų dalykų mokymas tautinės mažumos kalba, galimybė dalyvauti Pagrindinio ugdymo gimtosios kalbos pasiekimų patikrinime ir pasirinkti laikyti gimtosios kalbos brandos egzaminą“, – teigiama E.Žiobienės viešai pateiktame komentare dėl naujos Švietimo įstatymo redakcijos.
Vaikų teisių apsaugos kontrolierės nuomonės šiuo klausimu prašė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) priklausantys Seimo nariai Leonardas Talmontas, Michalas Mackevičius ir Jaroslavas Narkevičius.
Jų netenkina Švietimo įstatymo nuostatos, kuriomis tautinių mažumų mokyklose įvedama daugiau dalykų dėstyti lietuvių kalba bei numatoma nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos egzamino reikalavimus.
Pasak E.Žiobienės, įstatymo nuostatos nesudaro prielaidų teigti, kad bus likviduotos mokyklos, kuriose ugdymo procesas vykdomas tautinių mažumų kalba (gimtąja kalba), ir jų sąskaita išsaugotos mokyklos, kuriose ugdymo procesas vykdomas lietuvių kalba.
Jos teigimu, įstatymas sudaro vaikams tinkamas sąlygas be jokios diskriminacijos mokytis išsaugant savo tapatumą ir nepažeidžia vaiko teisių ir teisėtų interesų.
Kontrolierės nuomone, lietuvių kalbos mokymo stiprinimas tautinių mažumų mokyklose leidžia užtikrinti lygias galimybes ir lietuvių, ir tautinių mažumų vaikams siekiant tolesnio išsilavinimo, mat ligšiolinė situacija vienodų sąlygų užtikrinti neleido.
„(Buvo – aut. past.) dvi lietuvių kalbos programos (gimtosios ir valstybinės kalbos) ir dvejopi lietuvių kalbos pasiekimų vertinimai užbaigiant vidurinio ugdymo programą. Tokia situacija neužtikrino vienodų sąlygų priimant abiturientus į Lietuvos aukštąsias mokyklas, o dalies studentų, baigusių mokyklas tautinės mažumos kalba, nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas trukdė jų studijoms ir objektyviam pasiekimų vertinimui“, – teigiama dokumente.
E.Žiobienė atkreipia dėmesį, jog šią situaciją nevienodų galimybių sudarymu įgyjant išsilavinimą yra pavadinusi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
„Visos galimybės, susijusios su lietuvių kalbos mokymo sąlygų gerinimu tautinės mažumos kalba, sudarys vienodas galimybes tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims įgyti visų lygių išsilavinimą ir paskatins rastis visapusiškai ir veiksmingai Lietuvos piliečių lygybei visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse“, – teigia kontrolierė.
Penktadienį Vilniuje rengiami du mitingai dėl švietimo tautinių mažumų gausiai gyvenamuose regionuose.
LLRA prie Seimo žada reikalauti visų dalykų tautinių mažumų mokyklose dėstymo gimtąja kalba, lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo atšaukimo, nutraukti mokyklų su valstybine dėstomąja kalba protegavimą tautinių mažumų mokyklų atžvilgiu.
Tuo metu opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“ kaip atsaką rengia mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės, kuriuo sako siekianti atkreipti vilniečių bei rajono savivaldybės dėmesį į grėsmę, iškilusią lietuviškoms mokykloms Vilnijos krašte.
Lietuvoje gyvena apie 200 tūkstančių lenkais save laikančių žmonių.
