„Per parą fiksuojama nuo 5 iki 15 smurto atvejų Lietuvoje, kai smurtas yra naudojamas prieš nepilnamečius arba nepilnamečių akivaizdoje. Kiekvienas toks atvejis gali baigtis tragedija“, – teigė E.Šileris, trečiadienį apsilankęs Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje.
Policija, pasak pareigūno, kiekvieną kartą stengiasi kuo greičiau atvykti į įvykio vietą. Taip pat, jo teigimu, jau dabar stengiamasi ikiteisminius tyrimus dėl tokių atvejų baigti kuo greičiau, o ateityje numatoma, kad tai bus privaloma padaryti per dvi paras arba pareigūnams teks kreiptis dėl įtariamojo suėmimo.
„Per 90 proc. atvejų tai yra įmanoma“, – kalbėdamas apie galimybes ikiteisminius tyrimus baigti greičiau nurodė E.Šileris.
Pasak jo, pastaruoju metu pastebima kita bėda. Pareigūnai neturi kam perduoti iš nesaugios aplinkos atimamų vaikų. Vaiko teisių specialistai vakarais nedirba.
„Paskutinį mėnesį, kai kaip pastebėjote žiniasklaidoje, turėjome masinius vaikų paėmimus, priėjome iki tokių įvykių, kad nėra kur tuos vaikus paimtus padėti. Gydymo įstaigos neima, globos įstaigos neima, tai prieš savaitę buvo toks atvejis, kai vaikas buvo perduotas kaimynams“, – nurodė E.Šileris.
Dažniausiai skriaudžia liepą, šeštadienį, vakare
Tačiau Seimo narės Monikos Navickienės iš Bendrojo pagalbos centro gauti statistiniai duomenys rodo, kad būtent vakarais sulaukiama daugiausia pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Daugiausia iškvietimų, skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje yra savaitgaliais, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.
Pavyzdžiui, ketvirtadieniais pernai dėl smurto artimoje aplinkoje skambinta 5670 kartų, o šeštadieniais 9974 kartus. Daugiausia skambučių sulaukiama nuo 19 val. iki 23 val. vakaro.
Taip pat pastebima, kad kur kas dažniau nei kitais mėnesiais dėl smurto artimoje aplinkoje pagalba kviečiama liepos ir gruodžio mėnesiais.
„Problemiškiausios savivaldybės yra Alytaus miestas ir rajonas, Varėna, Kalvarija, Ignalina“, – nurodė M.Navickienė.
E.Šileris tikina, kad išvis per metus pradedama daugiau nei 11 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Jei bylos pasiekia teismą, dauguma jų baigiasi kaltinamojo nuteisimo.
„Tačiau tas teistumas nuo izoliavimo ir laisvės atėmimo labai skiriasi, nes vėlgi tas pats baudos paskyrimas, lygtinai baudimas neišsprendžia problemos, būtina šalinti priežastis smurto, o ne pasekmes“, – teigė jis.
Tuo tarpu realios laisvės atėmimo bausmės sulaukia tik mažuma smurtautojų.
„Labai mažai. Iš esmės virš 90 proc. sudaro atvejai, kai nustatoma, kad sukeliamas fizinis skausmas – ne pačios sunkiausios pasekmės ir už tai laisvės atėmimo bausmė neskiriama“, – sakė jis 15min.
Policija smurto prieš vaikus atvejų kol kas neišskiria iš bendros smurto artimoje aplinkoje statistikos.
Nukenčia apie tūkstantį vaikų kasmet
Generalinės prokuratūros duomenimis, kasmet nuo įvairių nusikalstamų veikų vidutiniškai nukenčia apie 2800 nepilnamečių.
Iš jų – artimoje aplinkoje, tai yra nuo tėvų, patėvių ar įtėvių, artimų giminaičių, nukenčia apie tūkstantį vaikų iki 18 metų. Dar apie keturi šimtai vaikų nukenčia nuo nepažįstamų asmenų.
Prokuratūros pateikti duomenys rodo, kad apie tūkstantį nepilnamečių kasmet patiria vienokį ar kitokį fizinį smurtą, apie du šimtus – seksualinio pobūdžio prievartą, dar šimtas – psichologinę.
Dažniausia nusikalstama veika prieš mažametį vaiką yra fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas – šių veikų kasmet vidutiniškai užregistruojama apie devynis šimtus.
Sunkių sveikatos sutrikdymų nusikalstamų veikų registre užfiksuojama 3-5 atvejai per metus. Per penkerius metus artimoje aplinkoje buvo nužudyti 6 mažamečiai ir 15 naujagimių.
Nusikalstamumo tendencijos taip pat rodo, kad sunkių nusikaltimų prieš nepilnamečius šiek tiek mažėja, bet vis daugiau užregistruojama lengvų nusikalstamų veikų, tokių kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.
