Ukraina – Europos aruodas
70 proc. Ukrainos teritorijos sudaro žemės ūkio paskirties žemė. Ukraina užima net 80 proc. pasaulio saulėgrąžų aliejaus rinkos, yra ryški kviečių ir miežių augintoja, o jei pridėtume ir Rusiją, šios dvi valstybės užaugina net ketvirtadalį šių žaliavų visame pasaulyje.
„Europoje daug kompanijų įsiveždavo žaliavą iš Ukrainos, kur vėliau perdirbdavo iki galutinio produkto. Kai kurios įmonės netgi turėjo susitarimus, jog patys nusiims derlių, užaugintą Ukrainoje. Be to, dabartinė situacija paveiks ir viso pasaulio žaliavų rinkų pusiausvyrą, nes Ukraina buvo ryški eksportuotoja į Aziją“, – teigė „Litmea“ direktorius G.Bagušinskas.
Laidos svečias pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia yra humanitarinė pagalba Ukrainai. Prie to prisideda tiek Lietuvos fabrikai, kurie dalina produkciją neskaičiuodami, tiek prie įvairiausių paramos iniciatyvų prisijungiantys paprasti Lietuvos žmonės. Tokios vienybės ir solidarumo tendencijos pastebimos visame mus supančiame regione. Anot Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktoriaus, anksčiau gyvenę stabilume labai greitai pasitikrinome, kas yra svarbiausia, ir mobilizavomės.
Maistas – nacionalinio saugumo klausimas
„Maistas yra nacionalinio saugumo klausimas. Apie tai buvo pradėta kalbėti COVID-19 pandemijos metu. Dabar tuo įsitikinome dar stipriau. Siekiant užtikrinti maisto grandinių nenutrūkstamumą ir valstybės apsirūpinimą žaliavomis gruodžio mėnesį žemės ūkis ir maistas buvo pirmąkart įtraukti į Seime patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją“, – laidoje pasakojo „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Anot skaitmeninių inovacijų centro vadovės, pasaulis nebebus toks, koks buvo iki šiol, net ir karui pasibaigus Ukrainos pergale. Pokyčiai bus jaučiami ir startuolių veikloje. Turėtų daugėti inovacijų, orientuotų į maisto produktų galiojimo laiko prailginimą išlaikant jų kokybines savybes. Taip pat, tikėtina, atsiras sprendimų, kurie didins mobilizacijos tokiose situacijose efektyvumą. Galiausiai, jau dabar pasikeitė valstybės požiūris į maisto rezervo būtinybę.
Kristinai Šermukšnytei-Alešiūnienei pritaręs G.Bagušinskas pridūrė, kad ekstremalios situacijos išryškina pirmojo būtinumo prekių svarbą. Anot jo, kai gyvenama gerai, kylama link kosmoso, o atėjus krizėms priartėjama prie žemės. Dabar yra būtent tokia situacija.
Žmonės gyvens tvariau, verslams reikės persiorientuoti
Karas Ukrainoje privers valstybes apmastyti savo priklausomumą nuo konkrečių rinkų. „Versle yra tokia viena taisyklė. Jei daugiau nei 30 proc. tavo pajamų priklauso nuo vieno tinklo, tada tave pradės spausti ir tu pradėsi bijoti prarasti tą savo rinkos dalį, tad tavo derybinė pozicija nusilps. Panašiai atsitiko dabar su kai kuriomis valstybėmis, kurios šalies mastu tapo priklausomomis nuo importo ar eksporto iš konkrečių rinkų. Todėl teks skausmingai persiorientuoti ir diversifikuoti savo rinkas. Mūsų verslams įvairių krizių metu tą jau teko daryti ne kartą“, – mintimis dalijosi G.Bagušinskas.
Kaip teigė laidos pašnekovai, tvariausiai gyvena senyvo amžiaus, mažas pajamas gaunantys senjorai. Jei visuomenė pajaustų maisto produktų kainų kilimą, mūsų kaip valstybės atsakomybė bus jiems padėti. Nepaisant to, kad mes visi bijome kainų šuolio, tai padidintų žmonių suvokimą apie agromaisto sektoriaus svarbą ir priverstų mus visus maisto išteklius tausoti ir jų nešvaistyti (tai, deja, buvo didelė viso Vakarų pasaulio problema). Juk svarbiausia tvarumo prielaida yra tausojimas.
