„Juokauju, kad knygos pristatymui buvo pasirinktas laikas, kuomet krikščionys eina į mišias“, – knygos pristatyme teigė E.Račius.
Pasak jo, tiek krikščionybėje, tiek ir islame pamatinis žodis yra Dievas. „Žmonės dažnai galvoja, kad islamo Dievas yra kitoks. Tačiau aš tyrinėdamas jokių skirtumų nerandu. Net jei žvelgsime į tai, kaip Dievas yra garbinamas, galime atrasti ir skirtumų, ir panašumų“, – kalbėjo autorius.
Islamas, kaip ir krikščionybė, yra misionieriška religija, kuri be misionierių negali būti įsivaizduota.
E.Račiaus knygoje „Musulmonai ir jų islamai“ pristatomas islamo istorinis raidos kelias ir šios pasaulinės religijos pamatiniai tekstai bei iš jų kildinami tikėjimai ir religinės prievolės. Taip pat be istorinės islamo raidos knygoje analizuojama šių dienų musulmonų socialinė gyvensena tiek musulmoniškuose kraštuose, tiek ir išeivijoje.
Pasak E.Račiaus, jau knygos pavadinimas rodo, kad islame yra įvairių religinių atmainų ir reikia atsiriboti nuo sklandančių minčių, kad islamas yra susijęs tik su arabiškai kalbančiomis šalimis. „Pasaulyje yra per 1,7 mlrd. musulmonių, o religija išplitusi per daugiau nei 50 pasaulio valstybių. Ne visos jos kalba arabų kalba“, – teigė profesorius.
Religinis smurtas
Dažnai kalbant apie islamą ore tvyro baimės jausmas. E.Račius sako, kad tai susiję su dviem aspektais.
Visų pirma, bijoma, kad šios religijos negalima suvaldyti. „Kas bus atsakingas už ją? Kas prižiūrės, kad ji neplistų? Štai, kažkas uždraudė burkas ir tikisi, kad religija jau suvaldyta“, – teigė knygos autorius.
Islamas, kaip ir krikščionybė, yra misionieriška religija, kuri be misionierių negali būti įsivaizduota.
Antras svarbus dalykas yra smurtas, kuris priskiriamas religijai. Pasak E.Račiaus, sunku įsivaizduoti, kad žmogui iš nuobodulio kyla mintis smurtauti – tai susiję su neviltimi, kurią jis jaučia.
„Galbūt šis žmogus atsiskiria nuo religijos ir elgiasi taip, kaip jam atrodo geriausia, tačiau jo elgesio negalima sieti su religiniais motyvais. Religija visų pirma yra atsakomybė ja tikėti“, – sakė profesorius.
Pabėgėlių tema
Knygos pristatyme neapsieita ir be pabėgėlių temos. Kaip pasakojo E.Račius, dažnai kalbėdami apie į Lietuvą atvyksiančius pabėgėlius teigiame, kad geriau priimti ne musulmonus, o krikščionis.
„O kas gali pasakyti, kokia krikščionybė yra Sirijoje ir Eritrėjoje? Sakome, kad turime priimti „mūsų“ religijos žmones, tačiau net nežinome, kokia krikščionybė yra tose šalyse“, – kėlė klausimą mokslininkas.
Dar vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra kultūra. Kaip pasakojo knygos autorius, vienoje aplinkoje būdamos kelios religijos supanašėja. „Tokiu atveju, net ir Sirijoje islamas yra panašus į krikščionybę“, – teigė autorius.
