– Jau pusantrų metų gyvename COVID-19 pandemijos sąlygomis. Nors pirmiausia tai yra sveikatos apsaugos krizė, tačiau tuo pat metu tai yra ir socialinė krizė, žmogaus teisių apsaugos krizė. Kas jums kelia didžiausią nerimą, kalbant apie tos krizės poveikį teisinei sistemai? Sistemą turiu omeny pačia plačiausia prasme.
– Tai toks klausimas, į kurį turbūt galima atsakinėti be galo. Pats žodis krizė, kaip mes žinome, reiškia, kad seni metodai nebeveikia, senais metodais nebegalima pasitikti naujai užgriuvusių iššūkių. Tie iššūkiai užgriūna visas gyvenimo sritis, taip pat ir teisę, kuri yra instrumentas sprendimams priimti įvairiose gyvenimo srityse.
Galime kalbėti apie labai konkrečius teisinius dalykus, pavyzdžiui, ar teisingai, pagrįstai ir efektyviai naudojamos tam tikros teisinės priemonės, instrumentai, kuriais bandoma suvaldyti pandemiją arba ekonominę, finansų krizę.
Bet mes gyvename eidami nuo krizės prie krizės, kaip pastebite ypač jūs, žiniasklaidos žmonės, kurie nuolat rašote, kad mus, valstybę ar net visas valstybes, užgriuvo viena krizė, bet dar ta nepasibaigė, o užgriuvo kita krizė. Mes iš tikrųjų šiuo metu – pastaraisiais metais, gal net daugiau nei dešimtmetį – einame nuo krizės prie krizės ir kiekviena iš tų krizių kelia didžiausius iššūkius.
Tad turime kalbėti ne vien apie tai, ar tam tikros konkrečios priemonės, skirtos suvaldyti konkrečią krizę, yra efektyvios, pakankamos, bet ir pažiūrėti platesniu mastu. Ypač kai kalbame apie teisę. Ar apskritai teisė, kaip tam tikras visuomenės gyvenimo reguliatorius ir problemų sprendimo priemonė, nekeičia savo prigimties ar savo esmės – ar tos tiesos, kurias mes suvokėme kaip kažkokias neginčijamas teisines tiesas ilgus dešimtmečius, gal net šimtmečius, neturi būti permąstytos?
Kitaip sakant, mes turime naujomis akimis pažvelgti į pačią teisės esmę, jos galimybes ir ribas. Ar mes visada sugebame tą padaryti – didžiulis klausimas. Tų naujų akių šiandien yra labai daug, bet jos visos teisę kaip reiškinį mato skirtingai. Klausimas, ar jos teisingai, adekvačiai ją mato ir kaip tie pamatytojai gali tarp savęs susikalbėti. Tad naujas pažvelgimas į teisės dalykus pats gali reikšti naują krizę – tam tikro teisinio mąstymo ar teisinio mentaliteto krizę. Labai platus tas klausimas, kurį man uždavėte.
