„Lietuvių domėjimasis poilsiu Egipte nebuvo dingęs, kelionių pardavimai nenutrūko. Džiaugiamės, kad situacija stabilizavosi ir mes savo klientams vėl galime siūlyti atostogas Egipte jau nuo spalio 19 d.“, – sakė kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Lietuvoje Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
„Tez Tour“ atstovė pripažįsta, kad Egiptas didžiausius turistų srautus sutraukia ne vasaros, o žiemos sezonu. Todėl pakeistos URM rekomendacijos palengvins ne tik kelionių organizatorių, bet ir turistų atostogų planavimą šaltuoju metų laiku.
„Visos šalys, kurių nacionalinė ekonomika grindžiama iš turizmo sektoriaus gaunamomis pajamomis, suvokia, kad bet koks nestabilumas kenkia šalies gerovei. Tokiais atvejais šalys stengiasi kaip įmanoma greičiau išspręsti problemas ir susigrąžinti turistų pasitikėjimą. Viliamės, kad Egiptas vėl taps lietuvių žiemos atostogų šalimi „numeris vienas“, – kalbėjo I.Aukštuolytė.
Egipto turizmo sektoriuje dirbantys verslininkai jau dabar ėmėsi priemonių, turistų susigrąžinimui. Raudonosios jūros kurortų viešbučiai koregavo kainodarą poilsiautojų naudai.
Lietuvos ambasadoriaus Egipte Dainiaus Junevičiaus komentaras
Praėjus keliems mėnesiams nuo viso pasaulio dėmesį prikausčiusių ir daug nerimo sukėlusių įvykių, saugumo padėtis visame Egipte, galbūt išskyrus Viduržemio jūros pakrantę Sinajuje, yra pagerėjusi. Paminėjau Šiaurės Sinajų, nes ten Egipto saugumo pajėgos vykdo operaciją prieš antivyriausybines ir kriminalines struktūras. Neramumai nepalietė kurortinių vietovių. Daugelio ES valstybių ambasadų konsuliniai pareigūnai, pastaruoju metu apsilankę kurortuose ir vietoje įvertinę padėtį, įsitikino, kad čia atvykę ilsėtis jų piliečiai gali jaustis saugiai. Dėl to didžioji dalis valstybių pakeitė savo kelionių rekomendacijas ir atšaukė įspėjimus nevykti į Raudonosios jūros kurortus. Reikia suprasti, kad ir visos Egipto tarnybos bei turizmo sektorius darys viską, siekdami užtikrinti poilsiautojų ir turistų saugumą bei pasitikėjimą Egiptu. Juk tai šaka, kurios jie negali pjauti. Klestėjimo laikais turizmas duodavo 15 proc. valstybės BVP, su šiuo sektoriumi susiję 20 proc. darbo vietų. Žinoma, kaip ir kiekvienoje užsienio kelionėje, reikia laikytis protingų atsargumo priemonių, vengti neaiškių situacijų. Kviečiu gerai įsiskaityti į URM kelionių rekomendacijas, esant abejonių konsultuotis su kelionių agentūrų atstovais, viešbučio personalu. Lietuvių poilsiautojų mobiliuose telefonuose turėtų būti įrašytas ambasados Kaire telefonas +20 2 2736 6461 ir visą parą veikiantis užsienio reikalų ministerijos konsulinės pagalbos telefonas +370 5 236 2444.
