Socialinės ministerijos darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė teigia, kad Vyriausybė savo nuomonę dėl pertvarkos jau yra išsakiusi, o Trišalėje taryboje suderintas variantas į Seimą bus siunčiamas kaip kitų organizacijų alternatyvus projektas.
Modelio autoriai bei darbo teisės žinovai sako, kad „gamyklinę-fabrikinę santvarką“ atitinkantį darbo reguliavimą atėjo laikas keisti, tačiau šis procesas turi būti depolitizuotas.
„Dabar turime apie 82 proc. visų straipsnių, dėl kurių yra susitarta. Yra likę 8 straipsniai, kurie atidėti ir dar nesvarstyti, ir yra apie 40 straipsnių, kur buvo fiksuotos skirtingos socialinių partnerių nuomonės. Tačiau vistik Trišalėje taryboje buvo nuspręsta, kad dar kartelį sugrįšime prie tų klausimų ir galbūt rasime bendrą sutarimą.
Iš esmės Trišalėje taryboje per 10 posėdžių buvo pasiekta nemažai kompromisų ir susitarimų. Tikiuosi, kad galutiniame sprendime 100 proc. neturėsime, bet apie 90 proc. sutartų klausimų tikrai turėtų būti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė E.Radišauskienė.
Darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius, dalyvavęs kuriant naują socialinį modelį, pripažino, kad jo svarstymo procesas yra politizuotas.
„Kuo toliau, tuo labiau šis procesas tampa politizuotas. Žiūrint iš užsienio investicijų pritraukimo taško, geriausias variantas būtų kiek įmanoma depolitizuoti, kad tai nebūtų politinių dividendų uždirbimo arba praradimo šaltinis. Nori nenori, klausimas yra sudėtingas, juo turi užsiimti specialistai“, – sakė R.Stanevičius.
E.Radišauskienė gynė Vyriausybės sprendimą pateikti teisės aktų projektus Seimui, galutinai nesuderinus jų su Trišale taryba.
„Trišalės tarybos pozicija eina kaip kitų organizacijų pasiūlymai, tai nėra privaloma, kad Vyriausybė iš pradžių privalomai turėjo suderinti. Vyriausybė savo darbą atliko, na o dabar Trišalė taryba, kadangi jinai dirba, pabaigs derinti ir pateiks socialinių partnerių nuomonę dėl straipsnių. Seimas gi turės apsispręsti, kaip įvertinti vienas ar kitas nuostatas. Aš manau, kad iš esmės Vyriausybė šioje vietoje pasielgė teisingai“, – teigė ministerijos atstovė.
Antradienį savo poziciją ketina viešai išsakyti ir darbdavių atstovai, o trečiadienį profesinės sąjungos rengia mitingą, kuriame protestuos prieš Darbo kodeksą.
Naujo socialinio modelio kūrimo darbo grupės vadovas Tomas Davulis pirmadienį žurnalistams teigė, kad teisės aktų pakeitimai padės sukurti naujų darbo vietų, išplės tarimosi galimybes bei suteiks daugiau erdvės darbą derinti su šeimos reikalais. Sulaukęs klausimų dėl dabartinio darbdavių piktnaudžiavimo teisės aktais, jis teigė, kad naujas Darbo kodeksas per kurį laiką pakeistų ir jų mąstymą.
Pasak T.Davulio, naujas modelis yra būdas sukurti teisinę sistemą, kuri veiktų realiai, ne tik popieriuje.
„Tada, kada mes turėsime šią bazę, pasiruošusią Darbo inspekciją ir darbo ginčų komisijas, mes greitai pamatysime, kaip keičiasi vaizdas. Aš labai tikiuosi, kad tai bus vienerių-kelerių metų reikalas, nes bus aišku, ko reikia laikytis ir kur yra ribos“, – sakė T.Davulis.
Privalumas – gina bedarbių interesus
Jei Seimas pritars naujam modeliui, tikimasi, kad per penkerius metus pavyks sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 7 proc. sumažinti nedarbo lygį.
Vienu didžiausių privalumų jo autoriai laiko niuansą, kad jis atstovauja ne tik dirbančiųjų, bet ir bedarbių interesams.
Tuo tarpu profesinės sąjungos, pasipiktinusios dalimi darbuotojams nepalankių pakeitimų bei Vyriausybės skuba, socialinį modelį kritikuoja.
