„Pavasarinio darbo rezultatas turbūt nedžiugina nė vieno praeivio. O man priešingai, labai patinka – Kalėdų miško sodinimo akcija iškėlė svarbius klausimus, privertė žmones susimąstyti, kas išties yra tvaru ir ekologiška“, – sako „Vilniaus miško parkų“ miškininkas Raimundas Ereminas.
Numanytą menką medelių prigijimą pirmiausia lėmė, kaip tai vadina profesionalai, „prasta sodinamoji medžiaga“. Kitaip tariant – sodinami buvo medeliai, kurie neskirti grąžinti į gamtą, nes sužalotos jų šaknys, o ir gyvybinės galios buvo išsekusios per ilgus persodinimo laukimo mėnesius. Kitos aplinkybės – geras, derlingas, drėgmę išlaikantis dirvožemis ir net oras – buvo palankūs, sodinukų vėliau net nereikėjo laistyti.
Miškininkas neabejoja, kad Kalėdų mišką reikia kurti toliau.
„O pardavėjai siūlo tai, ko nori pirkėjas, – komentavo R. Ereminas. – Norit nukirsto medelio? Prašom – nukirsim. Norit medelio vazone? Gerai, tą patį medelį su šaknimis išplėšime iš žemės ir patupdysime į vazoną...
Bet tai nebus medeliai, auginti su uždara šaknų sistema. Tai tiesiog eglės, kurios, užuot nukirtus, išplėštos iš žemės ir patupdytos vazone. Tas pats medis, tik parduotas brangiau. Todėl visiems, norintiems kitąkart neapsigauti, rekomenduoju į medelyną važiuoti jau šiandien – gausite tikrą prekę su gerai išvystyta, nesužeista šaknų sistema. Tai galės būti medelis Kalėdų miškui.
Medelynuose, o ne prekybos centre, sveikos eglutės reikėtų ieškoti ir žiemą, jei taip ilgai puoselėti Kalėdų medelio neturite noro.“
„Vilniaus miško parkų“ miškininkas primena, kad išbandymas augalui yra ir tarpinė stotelė – namai, kur eglutė iš pradžių laikoma šiltai, ir nebūtinai tvarkingai laistant, po to persodinimo laukia rūsyje, kieme ar palėpėje.
Svarbiausia, kad šaknys būtų drėgnos, stiebas, šakos neapdžiūtų, nenulūžinėtų.
„Kai perku ar išsikasu medelį persodinimui, visą dėmesį sutelkiu augalo gerovei – svarbiausia, kad šaknys būtų drėgnos, stiebas, šakos neapdžiūtų, nenulūžinėtų. Ir ilgai nelaikau išrauto – skubu teisingai pasodinti“, – pasakojo R. Ereminas.
Vis dėlto net ir su visomis profesionaliomis žiniomis miškininkas neabejoja, kad Kalėdų mišką reikia kurti toliau.
„Smalsiai stebėjau Kalėdų miško sodinimo dieną atvykusius vilniečius. Visų pagrindinis klausimas buvo – „kaip manot, ar prigis?“
Daugelį tiesiog raminau, kad viskas bus gerai. Renginys buvo labai šviesus ir džiaugsmingas, tikras. Diena kvepėjo pavasariu, žmonės sodino, fotografavosi, džiaugėsi. Todėl aš nebijau nei darbo, nei rūpesčio, nei laiko, kurių dar teks įdėti Kalėdų miško sodinimui.“
