Ūkyje – apie 40 veislių paukščių
R.Pauža gyvūnams trauką jaučia nuo mažens. Vaikystėje jis veisė papūgėles, o šiandien namuose laiko maždaug 600–700 įvairių veislių paukščių. Tikslų jų skaičių sunku pasakyti ir pačiam šeimininkui. Tiesa, jis taip pat turi ir apie šimtą galvijų, tačiau šie yra labiau pragyvenimo šaltinis, o tikroji aistra – sparnuočiai.
Suvalkiečio ūkyje šiuo metu yra apie 40 veislių plunksnuočių, kurie stebina dydžių, spalvų ir formų įvairove. Jo valdose galima rasti skirtingų paukščių: nuo dėmėtų, garbanotų iki beplunksnių ir kuoduotų. Vien vištų yra per šimtą skirtingų spalvų. Jų dedami kiaušiniai – taip pat pačių įvairiausių spalvų.
Tiesa, verta paminėti, kad dar prieš pusmetį jis laikė dar daugiau skraiduolių. Tuomet jų turėjo bent dešimtimi veislių daugiau. Pats Rolandas tvirtino, jog paprasčiausiai išlaikyti tokį kiekį paukščių jam tampa per sunku. Vien pašerti juos visus per dieną užtrunka maždaug tris valandas. O kur dar gardų valymas? Be viso to reikia prižiūrėti ir galvijų ūkį, tad laiko tai užima labai daug.
Sparnuočiais R.Pauža susižavėjo dar vaikystėje. Tam didelę įtaką turėjo netoliese Kybartuose gyvenusi jo biologijos mokytoja Rimantė Kelpšaitė. Ji savo namuose augino pačių įvairiausių veislių paukščių. Rolandas kartais net slaptai per tvorą lysdavo į juos pažiūrėti. Būtent ši pedagogė ir padovanojo suvalkiečiui pirmuosius plunksnuočius.
Šiuo metu iš 40 laikomų veislių didžiausią dalį sudaro vištiniai paukščiai. Be pačių įvairiausių vištų, jo namuose gausu fazanų, žąsų, dekoratyvinių ančių, papūgėlių bei karvelių. Net kambaryje jis laiko iš Vengrijos parsigabentą kalbančią papūgą. Ši labai gerai moka pamėgdžioti namiškių balsus, ne kartą savo šauksmais yra apgavusi ne tik patį Rolandą, bet ir jo žmoną Iloną bei sūnus Dominyką, Roką bei Mykolą.
Didžiausiu savo pomėgiu R.Pauža užkrėtė ir ne vieną Lietuvos ūkininką. Paukščiais suvalkietis sudomino ir privertė jų įsigyti net buvusį Virbalio kleboną Vitą Eidukaitį ir dabartinį šios parapijos dvasininką Gediminą Marcinkevičių. Tiesa, anot ūkininko, susidomėjimas paukštininkyste Lietuvoje mažėja. Maždaug prieš penkerius metus mūsų šalyje šiuo pomėgiu buvo užsikrėtę daug jaunimo, tačiau susidūrus su realybe jų entuziazmas gana greitai atvėso.
Kiaušiniai – geriau, bet ir rizikingiau
Iš turimų paukščių Rolandas labiausiai didžiuojasi indiškos kilmės Ayam Cemani veislės vištomis. Šie sparnuočiai išsiskiria tuo, kad jų plunksnos, skiauterės, kojos, akys ir kitos kūno dalys yra visiškai juodos.
„Prieš penkerius metus šių vištų pasaulyje buvo likę vos 600 vienetų. Dabar – jau šiek tiek daugiau. Aš buvau pirmasis, kuris į Lietuvą įsivežė šios veislės sparnuotį“, – pasakojo virbalietis.
Ypač gražiomis ryškiomis plunksnomis išsiskiria ūkininko auginamos mandarininės antys. Gaigalas ant sparnų turi žvilgančius „veidrodėlius“, nugara ruda, o snapas rausvas, galvą puošia ryški skiauterė – tai tuoktuvių apdaras. Šios antys – vienos gražiausių pasaulyje.
Norintiesiems savo kiemą paįvairinti egzotiškais paukščiais R.Pauža pataria pirkti ne pačius paukščius, o kiaušinius. Mat sparnuočiai pripranta prie vietos ir perkelti kitur patiria nemažą stresą, gali net žūti.
Pasak R.Paužos, gražiausia žiūrėti į paukščius pavasarį lauke. Jam būtų smagu turėti tokią teritoriją, kur jie galėtų gyventi laisvi, tačiau tai – tik didžiulė svajonė. O kol kas po pagrindinių dienos darbų ūkininkas visą savo laiką skiria sparnuotiems augintiniams. Jie ne tik reikalauja daug dėmesio, bet ir džiugina širdį, padeda atsipūsti nuo kasdienybės.
Norintiesiems savo kiemą paįvairinti egzotiškais paukščiais R.Pauža pataria pirkti ne pačius paukščius, o kiaušinius. Mat sparnuočiai pripranta prie vietos ir perkelti kitur patiria nemažą stresą, gali net žūti. Todėl verčiau juos išperinti gyvenamojoje aplinkoje. Be to, pirkti kiaušinius – daug pigiau nei jau iš jų išsiritusius paukščius. Tiesa, juos reikia mokėti išperėti, o ir rizika įsigyti ne tai, ko nori, yra daug didesnė. Pardavėjai ne visada būna sąžiningi arba patys nesupranta, kad poruoja tik panašių spalvų, o ne veislių paukščius.
Kai kurie žmonės į savo augintinių rūšių ypatybes nėra įsigilinę ir parduoda maišytų veislių kiaušinius. R.Pauža sakė ne kartą susidūręs su tokiais Lietuvoje. Net ir kolegomis ne visada galima pasitikėti.
Rolandas pasakojo keletą kartų pirkęs kiaušinių iš Alytaus bei Panevėžio, sumokėjęs tūkstantines sumas, tačiau iš kiaušinių išsirito tik septyni veislę atitinkantys viščiukai. Kiti buvo arba tušti, arba hibridai. Pasak ūkininko, geriausia kiaušinių parsivežti iš Vengrijos, galima užsisakyti iš kitų šalių. Tada dėl veislės galima būti visiškai ramiems.
Trūksta gydytojų
Paukščių priežiūra, anot R.Paužos, nėra lengva. Jie – labai lepūs bei neatsparūs ligoms. Sunkiausia rūpintis ir veisti fazanus.
„Kadangi paukščių medžiagų apykaita labai greita, tad ir susirgę jie jau po dienos dažniausiai nugaišta. Pastebėjus sergantį paukštį, jį gydyti reikia kuo skubiau, nes jis ligą perduoti gali ir kitiems. Visuomet įsigijęs naują sparnuotį stengiuosi jį bent mėnesį laikyti atokiau nuo kitų. Turiu ir skaudžios patirties. Kartą iš Alytaus vienas pažįstamas parvežė gaidį. Net nepagalvojau, kad jis gali sirgti. Deja, jau kitą rytą pastebėjau, kad su juo kažkas negerai. Nors skubėjau imtis visų gydymo priemonių, tąkart nugaišo ne tik tas gaidys, bet ir dar kelios dešimtys plunksnuočių“, – prisiminė pašnekovas.
Pastaruoju metu realizuoti paukščius ar jų išperėtus kiaušinius tampa vis sunkiau, o pinigų, gautų už pardavimus, vos užtenka padengti lesalų kainas.
Jis taip pat tvirtino, kad auginant paukščius sunku surasti juos gydyti galinčių veterinarijos gydytojų. Ūkininko teigimu, dabartiniai veterinarai dažniausiai moka gydyti tik šunis bei kates, o paukščių ligas atpažįsta ir jas išgydyti sugeba tik keletas specialistų. Dėl šios priežasties R.Pauža ir pats išmoko pasirūpinti savo sparnuočių sveikata.
Parodų favoritas
Pastaruoju metu realizuoti paukščius ar jų išperėtus kiaušinius tampa vis sunkiau, o pinigų, gautų už pardavimus, vos užtenka padengti lesalų kainas.
„Turiu minčių paukščių ūkį sumažinti iki dešimties veislių. Visiškai jų atsisakyti neketinu, tačiau galbūt pasiliksiu tik tiek, kad galėčiau šiek tiek parduoti bei kad liktų kažkiek kiaušinių. Iš vienos pusės su jais smagu, ypač vasarą, iš kitos – tai daug laiko kainuojantis ir jokios naudos nesuteikiantis pomėgis. Pernai rudenį buvau Vengrijoje vykusioje didžiulėje paukščių parodoje. Po jos pasakiau sau, kad tokia išvyka – paskutinė. Nesugebu savęs kontroliuoti ir tokių parodų metu prisiperku įvairių veislių sparnuočių. Tik grįžęs namo imu galvoti, kam man to reikia“, – juokėsi pašnekovas.
Anot jo, blogiausia, kad Lietuvoje paukščių kainos – itin žemos. Pavyzdžiui, jau minėtą Ayam Cemani veislės vištą mūsų šalyje galima įsigyti vos už 20 eurų, o už tos pačios veislės gaidį virbalietis neseniai Vengrijoje mokėjo 150 eurų. Jo reikėjo siekiant išvengti plunksnuočių kraujomaišos.
Seniau R.Pauža nemažai bendradarbiavo su Kaliningrado srities paukščių augintojais, šie būdavo itin aktyvūs jo klientai. Dabar, dėl sugriežtėjusios sienų politikos, šie prekybos ryšiai jau nutrūkę. Tiesa, keletas užsienio partnerių yra išlikę. Ūkininkas bendradarbiauja su Lenkijos, Latvijos bei Estijos sparnuočių mylėtojais.
Vis dėlto daugiausia paukščių Rolandas parduoda įvairiose parodose. Tiesa, jos vyksta labai retai. Paskutinė įvyko praėjusį savaitgalį Kaune. Iš jos virbalietis grįžo ne tik pardavęs dalį savo sparnuočių, bet ir pelnęs nemažai apdovanojimų. Taip atsitinka kasmet, nes R.Paužos laikomi paukščiai nuolat patenka tarp tokių renginių komisijos narių favoritų.
