Skaičiuojama, kad pareigūnų algoms didinti reikėtų 77 mln. eurų. Kitų metų biudžete policininkų algoms didinti numatyti 23 mln. eurų. Policijos departamentas jau pranešė, kad nuo kitų metų liepos 1 dienos 100 eurų ir daugiau didės policininkų atlyginimai. Pirminės grandies policijos pareigūnai gaus ne mažiau kaip 700 (dabar 600), vidurinės grandies – ne mažiau kaip 850 (dabar – 700) eurų į rankas, pranešė Policijos departamentas.
E.Misiūnas tikino, kad ministerijoje jau dabar ruošiama viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gerovės programa, kuri apibrėš ir algų didinimą.
Tiesa, ministras pabrėžia, kad šioje programoje kalbama ne tik apie policininkų, bet ir apie ugniagesių, pasieniečių, Vadovybės apsaugos departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų darbo sąlygas.
„Programos tikslas bus pareigūnams mokėti 1000 eurų į rankas. Ar tai bus 2020 ar 2019 metais, negaliu pasakyti. Tai tikrai priklausys nuo finansų“, – 15min studijoje sakė E.Misiūnas.
Valstybės tarnautojo darbas yra kitokio pobūdžio. Jis turi galbūt jaukų kabinetą, sėdi, atlieka administracines paslaugas, priiminėja ar ruošia teisės aktų projektus. Ta diferenciacija turi matytis ir atlyginime už darbą.
Tuo tarpu valstybės tarnautojams 1000 eurų algos po trejų metų ministras nežada.
Pasak jo, kai kurie valstybės tarnautojai ir dabar gauna ne mažiau, o visi tiek uždirbti nėra verti.
„Yra dalis valstybės tarnautojų, kurie ir šiandien gauna 1000. Dirbdamas STT, aš gaudavau 1000, žinau kolegų ir ministerijoj, kurie tiek uždirba. Mes kalbame apie valstybės tarnautojus iki buvusios 10, gal 12 kategorijos. Aš įsivaizduoju, kad bendrai reikėtų kelti darbo užmokestį valstybės tarnautojams. Bet, jei žiūrėtume prioritetus, tai, pavyzdžiui, kokioje srityje policininkas atlieka savo funkcijas ir kokioje valstybės tarnautojas?
Ar kiekvienas galėtų patruliuoti gatvėje, pamatęs vykdomą nusikaltimą, pažeidimą reaguoti, sulaikyti? Pareigūnas dirba sferoje, kuri nedraugiška pareigūnui. Važiuoti, pavyzdžiui, į čigonų taborą, pamačius nusikaltimą sulaikyti asmenis, pristatyti į policijos įstaigą, pradėti ikiteisminius tyrimus – tai yra stresinis darbas, tai pavojingas darbas. Valstybės tarnautojo darbas yra kitokio pobūdžio. Jis turi galbūt jaukų kabinetą, sėdi, atlieka administracines paslaugas, priiminėja ar ruošia teisės aktų projektus. Ta diferenciacija turi matytis ir atlyginime už darbą“, – sakė ministras.
Pasak jo, aukštasis išsilavinimas nebūtinai turi garantuoti didesnį uždarbį.
Reformuos PAGD ir FNTT
Pasak jo, nors policijos reformą nutarta pusmečiui stabdyti, pokyčiai jau artimiausiu metu laukia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kur šiuo metu peržiūrima buvusio vadovo veikla.
E.Misiūnas neatmeta galimybės, kad dėl buvusio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo Remigijaus Baniulio veiklos gali būti kreipiamasi į teisėsaugą.
„Kai bus rezultatai, kai bus duomenys, tada vertinsime. Visada teisinėje valstybėje vienas iš žingsnių surinkus tokią informaciją kreiptis į institucija, kad ištirtų. Jei padarytas nusikaltimas, turi būti atitinkama ir atsakomybė“, – sakė E.Misiūnas.
Konkrečiau jis pasisakė apie pertvarkas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT).
„FNTT pareigūnų yra 190–191. Turime generolą, turime pavaduotojus. Ar tai teisingas požiūris? Štai policijos sistemoje yra 8800 pareigūnų. Yra vienas generolas, vienas vadas. Palyginkime tarnybų gausumą, matome, kad šiek tiek neadekvatu. Prie ko reikėtų jungti ar reikėtų jungti FNTT? Ar prie Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcijos, ar su Specialiųjų tyrimų tarnyba – programoje to nėra pasakyta, Vyriausybės pozicijos irgi negaliu pasakyti tiksliai, o ministerijoje mes diskutuosime. Šiuo metu ši institucija galbūt ir neefektyvi. Ne dėl to, kad veikla jos neefektyvi, bet žiūrint į resursus ji galėtų būti geras struktūrinis padalinys“, – sakė ministras.
