„Kol išrinktieji galvoja apie keliones į kosmosą, likusieji galvoja kaip išgyventi čia. Visame pasaulyje Gegužės 1-ąją minime tarptautinę dirbančių žmonių solidarumo dieną. Šią dieną žmonės vieningai pareiškia, kad darbuotojų teisės – mūsų gyvenimai, negali būti aukojami vardan pelno“, – sakoma profsąjungų kvietime į eitynes.
Prie Seimo rūmų, nuo kur prasidėjo eitynės, susirinko apie porą šimtų žmonių. Čia buvo mušami būgnai, skanduojami įvairūs šūkiai.
Nužygiavus prie Vyriausybės rūmų, nuskambėjo trumpos kelių profsąjungų atstovų kalbos. Profsąjungos valdžiai kelia penkis reikalavimus.
Susirinkusiems koncertavo muzikos grupės.
Tikisi, kad Vyriausybė iškiš galvą pro langą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, šiandien politinė situacija diktuoja tai, kad profsąjungos turi iškelti savo reikalavimus.
„Deja, Lietuvoje, kaip Europos Komisija patvirtino savo ataskaitoje, skurdas plinta, socialinė neteisybė dar vis egzistuoja ir, manome, kad Vyriausybė dar turi pasiraitoti rankoves ir daug ką išspręsti šiandien Lietuvoje“, – aiškino ji.
Pasak I.Ruginienės, į eiseną susirinko ne tik profsąjungų atstovai, bet ir neįgaliųjų organizacijos, nevyriausybininkai, kovojantieji už lygias galimybes.
„Čia yra švietimiečiai, čia yra medikai, čia yra tiek viešasis, tiek privatus sektorius ir kiekvienas atsineša savo žinutę. Raktinis žodis yra: „Teisės“ ir kiekvienas iš tikrųjų pasakys, kas jam šiandien skauda. Tikimės, kad Vyriausybė iš tiesų iškiš galvą pro langą ir įsiklausys į žmonių balsą, nes jie tarnauja ir dirba žmonėms. Ir pagaliau formuodami savo tiek politiką, tiek strategines kryptis atsižvelgs į tai, ką mes sakome“, – kalbėjo LPSK vadovė.
I.Ruginienė sakė, kad socialinis dialogas turi būti ne deklaruojamas, o iš tiesų veikti Lietuvoje. Socialinius partnerius būtina įtraukti į įvairius planuojamus procesus.
„Mes, kaip visuomenė, turime dalyvauti visuose sprendimuose, ko šiandien mes, matyt, pasigendame. Ir turime ne tik dalyvauti, bet mūsų balsas turėtų būti išklausytas“, – pabrėžė profsąjungų atstovė.
Algų augimas kainų didėjimo nepralenkia
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Mindaugas Balsys sakė, kad į renginį atvyko, nes nori nusiųsti valdžiai žinutę, kad atlyginimai Lietuvoje būtų europiniai, nebūtų XXI amžiaus vergovės, darbuotojai dirbtų 8 valandas per dieną.
„Ir apskritai, kad darbuotojai turėtų savo teises. Teisę į darbą, teisę į padorų atlyginimą, į orias, saugias darbo sąlygas, ką užtikrina ir Konstitucija“, – kalbėjo jis.
Nors atlyginimai šalyje didėja, kaip pastebėjo M.Balsys, kainų augimo tas padidėjimas nepralenkia.
„Ta mokestinė reforma, kuri buvo padaryta, ji tik padaryta, kad ant popieriaus gražiai atrodytumėme Europos Sąjungos vidurkyje su savo minimaliu atlyginimu, su visais tais dalykais“, – mano profsąjungų atstovas.
Ta mokestinė reforma, kuri buvo padaryta, ji tik padaryta, kad ant popieriaus gražiai atrodytumėme Europos Sąjungos vidurkyje su savo minimaliu atlyginimu.
Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytojas Nerijus Babinskas eisenoje dalyvauja iš solidarumo. Jis sakė priklausantis VU profesinei sąjungai.
Akademinei bendruomenei, anot jo, aktualiausi darbo užmokesčio klausimai. Atlyginimai didėja, bet dar yra kur situacijai gerėti. Taip pat N.Babinskas minėjo, kad keblokas yra ir konkursinis mokslo finansavimas.
Kreivų veidrodžių žygis
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimu į Kauną nepatenkinti ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai eisenoje dalyvavo nešini veidrodžiais. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys yra sakęs, kad Kaune duris jau atvėręs ministerijos padalinys yra veidrodinė ministerija.
Antradienį ŽŪM darbuotojai surengė „Kreivų veidrodžių žygį“ iš Kauno į Vilnių, o trečiadienį dalyvavo profsąjungų eisenoje. Taip jie siekė pademonstruoti, kad valdžia priima sprendimus kaip kreivų veidrodžių karalystėje.
Kaip aiškino ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Regina Voverytė-Šimkienė, atliktos apklausos duomenimis, didžioji dauguma – iš viso 85 procentai apklaustų ŽŪM darbuotojų – planuoja nevykti dirbti į Kauną.
„Ministras kažkodėl savo pasisakymuose kalba apie tai, kad didžioji dauguma važiuos. Bet iš tikrųjų mes nežinome, iš kur jis turi tokius duomenis. Galbūt kalba su pavieniais darbuotojais, kurie ir važiuos. Be abejo, tokių bus. Bet didžioji dauguma pagal mūsų pasidarytą apklausą, t. y. 85 procentai, nesiruošia važiuoti dirbti į Kauną“, – tvirtino ji.
Didžioji dauguma pagal mūsų pasidarytą apklausą, t. y. 85 procentai, nesiruošia važiuoti dirbti į Kauną.
Nori, kad keistųsi valstybės prioritetai
Renginio organizatoriai išskyrė penkis reikalavimus. Reikalaujant orių atlyginimų visiems žmonėms, aiškinama, kad nepaisant technologinių inovacijų, ekonominio pakilimo naudą jaučia tik kruopelė išrinktųjų. Lietuvoje net ketvirtadalis darbuotojų gauna minimalią algą.
„Ši alga – tai „skurdo atlyginimas“, patenkinantis tik minimaliausius išgyvenimo poreikius, bet kuriantis milijoninius pelnus darbdaviams. Valstybė turi nustoti pataikauti verslui, vardan ekonominio augimo aukoti socialinę apsaugą ir viešąjį sektorių. Prioritetai turi keistis ir dėmesys turi būti sutelktas į darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų pakėlimą“, – teigia profsąjungų atstovai.
Ši alga – tai „skurdo atlyginimas“, patenkinantis tik minimaliausius išgyvenimo poreikius, bet kuriantis milijoninius pelnus darbdaviams.
Taip pat jie reikalauja nemokamos sveikatos priežiūros, mokslo ir kitų viešųjų paslaugų. Anot profsąjungų, daug metų yra „siaurinama“ socialinė apsauga, o nepakankamas viešojo sektoriaus finansavimas prieštarauja siekiui užtikrinti visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus turėtų lygias teises.
Tarp profsąjungų reikalavimų – lygus darbo įvertinimas ir pasidalijimas. Akcentuojama, kad laisvoje rinkoje mokama tik už tokį darbą, kuris kuria pelną. Rūpinimasis artimaisiais, vaikais, senstančiais žmonėmis, yra neapmokamas, nors visuomenei tai yra gyvybiškai svarbu.
Reikalaujama ir lygių teisių į Lietuvą atvykstantiems dirbti žmonėms. Teigiama, kad kai kurių politikų siekis apkaltinti užsieniečius, jog jie kalti dėl žemų atlyginimų, yra tik apsimestinis rūpinimasis savo šalies darbuotojais.
Profsąjungos pabrėžia, kad vienodų darbo ir socialinių teisių užtikrinimas visiems darbuotojams, nepaisant jų lyties, tautybės, rasės, pasitarnauja visų darbuotojų gyvenimo sąlygų gerinimui.
Penktasis profesinių sąjungų reikalavimas – miestai žmonėms, o ne verslui. Pasak jų, parkai, viešasis transportas, kultūros renginiai, bibliotekos, sporto ir laisvalaikio centrai turi būti pakankamai finansuojami ir atnaujinami.
Akcentuojama, kad miesto plėtros politika pataikaujanti siauriems verslo interesams išnaudoja viešąsias erdves ir infrastruktūrą, plečia socialinę nelygybę ir atskiria didžiąja dalį žmonių į apleistus ir neprižiūrėtus „getus“.
