– Iš tikrųjų tik labai maža ES gyventojų dalis dalyvavo apklausoje – nepilnas procentas nuo tų 500 milijonų, – bet Europos Komisija vis dėlto atsižvelgė į balsavimo rezultatus ir siūlo laiko nebesukinėti. Pone Arnoldai, ar buvo tiriama tik gyventojų nuomonė, ar atsižvelgta ir į verslo, energetikų, žemės ūkio, turizmo ar kitų sričių specialistų pozicijas?
A. Pranckevičius: Šie debatai ES tęsiasi labai seniai, o Europos Komisija galėjo nuspręsti ir be apklausos, nes jai suteikti tokie įgaliojimai, tačiau šį kartą nuspręsta atsiklausti piliečių. Ir, nors atrodo mažai, dalyvių buvo labai daug – pasisakė 4,5 mln. europiečių, ir tai buvo didžiausia ES istorijoje apklausa, nes ankstesnės tesulaukdavo apie pusės milijono ar kelių šimtų tūkstančių atsakymų. Kartu buvo apklaustos ir Vyriausybės, ir verslo organizacijos, tad rezultatas, kad net 84 proc. Europos žmonių nori, jog laikrodžiai nebūtų sukiojami, yra labai svarus. Lietuvoje šis procentas yra dar didesnis – net 91 proc. lietuvių pritaria, kad laikrodžiai nebebūtų sukinėjami.
– Bet ar buvo atsižvelgta į verslą? Ar anksčiau irgi buvo atlikti tyrimai, ir į juos taip pat atsižvelgta?
A. Pranckevičius: Be jokios abejonės, atsižvelgta į labai daug aspektų: ir į žmonių nuomonę, ir į verslo nuomonę, ir į tai, kokia yra laiko sukiojimo įtaka energijos taupymui, žmonių sveikatai bei psichologinei būsenai, kiek tai yra svarbu mūsų ekonomikai ir vidaus rinkos funkcionavimui. Europos Komisija padarė išvadą, kad kaitalioti laiko tikrai nevertėtų, nes laikrodžių sukiojimo įtaka energijos tausojimui yra labai nedidelė, o psichologinis diskomfortas – gana nemažas visoje Europoje. Tad galiausiai Europos Komisija grąžino teisę pačioms valstybėms spręsti, kurioje laiko juostoje joms būti ir ar taikyti vasaros ar žiemos laiką.
– Bet ar yra kažkokia Europos Komisijos rekomendacija Lietuvai, kuris laikas mums labiau būtų priimtinas?
A. Pranckevičius: Ne, tai yra pačios valstybės apsisprendimas, kaip ir kitų valstybių, tačiau ko mes norėtume, tai labiau paskatinti koordinuoti veiksmus tarp kaimyninių valstybių, kad Lietuva, Latvija ir Estija kalbėtųsi tarpusavyje ir nuspręstų taikyti tą patį laiką, kad būtų mažiau trikdžių ir sklandžiau pereitume prie naujos sistemos.
– Lietuva šiaip jau pasisako už vasaros laiką, bent jau susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad Energetikos taryboje Lietuva net porą kartų yra pabrėžusi, jog norėtų vasaros laiko. O Premjeras sako, kad spręs gyventojai, specialistai ir visi kiti, o apie vasaros laiką neužsimena, tarsi reikėtų dar kažkokio sprendimo. Ką jūs, kaip Europos Komisijos atstovybės vadovas, žinote apie Lietuvos poziciją? Ar bus vasaros laikas, ar vis dėlto bus palikta spręsti žmonėms ir specialistams?
A. Pranckevičius: Valstybės narės turi atsakyti iki balandžio mėnesio Europos Komisijai, kokį laiką renkasi, tad laiko dar yra, tačiau pirminis laiškas, kuris mus pasiekė iš Lietuvos Vyriausybės apklausos metu, buvo apie tai, kad Lietuvos Vyriausybė norėtų nustoti sukioti laikrodį ir kad ji labiau linksta prie vasaros laiko, tačiau tai nebuvo galutinis sprendimas. Lietuva dar turi laiko apsispręsti. O ir Europos Parlamentas bei Taryba turi pritarti Komisijos pasiūlymui, kad laikrodžių nebesukiotume. Taigi taškas šioje istorijoje dar nėra padėtas.
– Tai ir tas pritarimas dar nėra gautas?
A. Pranckevičius: Dar nėra, bet indikacijos rodo, kad jis turbūt bus, nes parama yra didelė ir Europos Parlamente, ir tarp valstybių narių piliečių.
– O ką šiuo klausimu mano gydytojai? Ponia Dalia, jūs neseniai buvote Europos miego tyrimų draugijos kongrese, ir, kaip suprantu, ten nebuvo numatyta kalbėti apie laiko kaitaliojimą, tačiau šis klausimas iškilo ir buvo svarstomas?
D. Matačiūnienė: Taip, šita sesija kilo ekspromtu, apie ją sužinojome beveik išvakarėse, bet vis tiek lankomumas buvo didžiulis, nors tuo pat metu vyksta daug paralelinių sesijų. Kadangi tai yra Europos renginys, čia renkasi daugumos Europos valstybių atstovai: miego specialistai, gydytojai, kurie dirba su miego sutrikimais, taip pat chronobiologai – žmonės, kurie tyrinėja dienos ritmo ir šviesos įtaką mūsų sveikatai. Lietuvoje tokių specializuotų gydytojų, mokslininkų, mano žiniomis, neturime, bet Didžiosios Britanijos, Šveicarijos ir Belgijos mokslininkai išsakė savo minčių. Tiesa, jų nuomonės nėra kategoriškos. Mes negalime kategoriškai teigti, kuris laikas būtų mums naudingesnis.
– O ar mūsų šalies medikai turi Lietuvai pasiūlymą laiko, prie kurio būtų labiau linkę?
D. Matačiūnienė: Galėčiau remtis nebent Europos mokslininkų rekomendacijomis. Jų teigimu, vis dėlto panašiau, kad žiemos laikas būtų mums artimesnis ir sveikesnis.
– Tai yra tas, kurį mes šį savaitgalį įsivesime?
D. Matačiūnienė: Taip, tas, pagal kurį gyvensime nuo pirmadienio.
– Dalis žmonių, kurie vis dėlto pageidautų gyventi vasaros laiku, labai susierzina sužinoję, kad tokiu atveju gyventume tuo pačiu laiku, kaip ir Maskva. Pone L. Kasčiūnai, ką Jūs galvojate? Ar politiškai yra koks nors skirtumas, jei Lietuva pasirinktų vasaros laiką ir jis sutaptų su Maskvos laiku, ar politiškai vis dėlto mums būtų geriau krypti į Vakarų pusę ir gyventi vadinamuoju žiemos laiku?
L. Kasčiūnas: Rimtų argumentų, kokį poveikį mūsų sveikatai ir vidinei energijai daro vasaros ar žiemos laikas, nėra. Kitaip tariant, nėra didelio skirtumo, kuris iš tų laikų būtų įvestas. Bet natūralu, kad įvairūs žmonės, įvairios mūsų socialinės grupės ir įvairūs visuomenės sluoksniai vadovaujasi net ir simboliniais argumentais. Neišvengiamai bus žmonių, kurie politiškai argumentuos, kad Rusijos bei Maskvos mūsų viešajame bei kultūriniame gyvenime ir taip yra per daug. Galbūt jie nelabai norės sutikti Naujuosius metus su pono Putino sveikinimais, ir tuos žmones aš iš dalies suprantu. Juk mes, kaip valstybė, esame pasirinkę energetinės, infrastruktūrinės ir politinės integracijos į Vakarus kelią, o ta integracija dažniausiai vyksta per mūsų strateginę partnerę ir kaimynę Lenkiją. Dėl to būtų logiška, kad būtume vienoje laiko juostoje su Varšuva. Kaip suprantu, tokiu atveju reikėtų tam tikrų sprendimų iš Varšuvos pusės, o mums derėtų likti prie žiemos laiko. Šia prasme turbūt sutinku su Ministru Pirmininku, kad reikėtų gyventojų apklausos, nes nuomonių tikrai bus daug ir įvairių.
– Ponia Dalia, pakalbėkime apie medicininius argumentus. Ar iš tiesų laikrodžių sukiojimas daro tiesioginį poveikį sveikatai?
D. Matačiūnienė: Turi, bet nedidelį. Dauguma sveikų žmonių adaptuojasi nesunkiai. Juk savo miego ritmą, tą vidinį laikrodį, sukiojame po valandą į priekį ir atgal daugybę kartų per savaitę: darbo dienomis keliamės vienu metu, kitu metu keliamės savaitgaliais, ir mums tai jokių problemų nesukelia. Taip ir laikrodžių pasukimas labai stipriai mūsų neišbalansuoja. Bet tai yra papildomas stresas organizmui, ypač pavasarį, kai reikia keltis anksčiau. Yra daryta tyrimų, ypač po pavasarinių laikrodžių pasukimų, kad tai veikia ir sveikatą. Tas poveikis nėra ilgalaikis, bet tai yra nereikalingas papildomas dirgiklis.
– Per kiek laiko žmogus prisitaiko prie to sukiojimo? Per kiek dienų ar savaičių?
D. Matačiūnienė: Jeigu organizmas yra sveikas ir normaliai pasiruošęs, o žmogus iš karto bando gyventi nauju ritmu, tai užtrunka kelias dienas. Tie žmonės, kurie turi labai išreikštą bioritmą – pavyzdžiui, „vyturiams“ bus sunkiau adaptuotis dabar, o „pelėdoms“ daug sunkiau adaptuotis pavasarį, kai reikia daug anksčiau keltis, bet tai irgi yra savaičių klausimas.
– O šviesa? Ar, medikų manymu, ji turi didelį poveikį žmonėms?
D. Matačiūnienė: Šviesa yra būtina mūsų gyvenimui, tik šiuolaikinė visuomenė natūralios šviesos mato labai mažai – apskaičiuota, kad 22 valandas iš 24 mes praleidžiame dirbtinėje šviesoje. Bet nors ir keičiame natūralią šviesą į dirbtinę, mums jos vis tiek lygiai taip pat labai reikia.
– Bet tada atrodytų, kad laikrodžių sukiojimas didelės įtakos neturi?
D. Matačiūnienė: Tada tas kaitaliojimas ne tiek ryškiai jaučiasi, bet jaučiasi, ar mes ryte einame su šviesa į darbą, ar grįžtame su šviesa iš darbo. Gal todėl ir manoma, kad žiemos laikas būtų mums artimesnis, nes didesnis rytinės šviesos kiekis mums yra sveikesnis, rytinė šviesa mums pakrauna energijos, sureguliuoja mūsų miego ritmą, ir jis yra labai sveikas. Ypač vaikams, kad jie atsikeltų išsimiegoję ir su šviesa ir kad eitų į mokyklą su šviesa.
– Vyriausybė tarsi užsimena apie vasaros laiką, medikai – apie žiemos laiką. Pone Arnoldai, minėjote, kad mes dar turime laiko iki balandžio, kada reikės pateikti savo valstybės nuomonę, bet Jūs ir L. Kasčiūnas kalbėjote ir apie tai, kad svarbu ir su kaimynais tartis. Ar iš tiesų gali atsitikti, kad, tarkime, mes sugalvosime pasilikti vasaros laiką, o kaimynai latviai ir estai pasisuks, ir ten bus vadinamasis žiemos laikas? Ar toks dalykas įmanomas?
A. Pranckevičius: Toks scenarijus tikrai įmanomas, ir turbūt prie to tiesiog priprastume, kaip ir dabar, kai Varšuvoje ir Vilniuje yra skirtingas laikas, o prie to prisitaikė ir oro linijos, ir verslas. Tačiau, žinoma, geriausia būtų toje pačioje laiko zonoje vienodas laikas. Priminsiu, kad Europoje yra 3 laiko zonos, o Rytų Europos laiko zonoje yra 8 valstybės. Vidurio Europos laiko zonoje – 17. Ir tarp tų 8 nėra tiktai Maskvos laikas – tai ir Helsinkio laikas, ir Atėnų laikas, ir Bukarešto laikas, kaip yra Vilniaus ir Talino, Rygos laikas, todėl nežinau, ar vertėtų į tai žiūrėti taip politiškai. Vis dėlto turbūt svarbiausia – kas gerai Lietuvos visuomenei, žmonėms ir institucijoms, kas geriausia verslui ir rinkai. Politika čia neturėtų būti svarbiausias aspektas.
– Europos Komisija pasakė, kad jau kitų metų pavasarį laikrodžius suksime paskutinį kartą, tačiau dabar atrodo, kad buvo šiek tiek paskubėta, nes dėl teisinių priežasčių tikriausiai turėsime sukinėti laikrodžius iki 2021 metų. Ar tai tiesa?
A. Pranckevičius: Tikimės, kad ne. Norime, kad ši direktyva būtų priimta iki kitų eurorinkimų kitų metų gegužę. Tikimės, kad laikrodžius dar pasuksime šį savaitgalį ir kitų metų kovo 31 d. – tada juos turėtume sukti jau paskutinį kartą. Tuomet, jei taip būsime sutarę, galėsime likti pasirinktojoje laiko zonoje.
