Lietuva taip pat raginama iki 2030 metų pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos (AEI) dalis sudarytų 45 proc. bendrai suvartojamos galutinės energijos.
„Tam reikėtų, be kita ko, sukonkretinti, kokį vaidmenį šiame procese atliks žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius“, – rašoma EK pranešime.
EK, be kita ko, siūlo gerokai padidinti užmojus, susijusius su galutinės ir pirminės energijos suvartojimo sumažinimu iki 2030 metų.
Lietuva, be to, raginama išvardyti visas energetikos subsidijas, visų pirma susijusias su iškastiniu kuru, ir veiksmus, kurie jau įgyvendinti, bei planus siekiant laipsniškai jų atsisakyti.
EK pateikė ir kitų rekomendacijų, vertindama Lietuvos 2021-2030 metų integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą.
Tarp ES energetikos ir klimato politikos tikslų – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent jau 40 proc., padidinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc., padidinti AEI dalį bent jau iki 32 proc. viso ES suvartojamo energijos kiekio.
Remdamosi EK rekomendacijomis valstybės narės galutinius planus turi pateikti iki gruodžio 31 dienos.
