EK 2017 metų vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijoninę baudą.
Anksčiau skaičiuota, jog visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų.
Seimas pernai gruodį priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias tokių miestų ir miestelių gyventojai privalės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
2018 metais Lietuvoje tokių gyvenviečių yra 75, o šiemet dėl emigracijos, skaičiuojama, liks 66. Naujovės palies tik tuos gyventojus, kurie turi geriamojo vandens šaltinį ar patys tvarkosi nuotekas.
Pagal ES direktyvą, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi ja naudotis. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė.
K.Mažeika: lauko tualetų problemą turi spręsti premjeras ir merai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad šią problemą turi spręsti premjeras kartu su miestų merais.
„Premjero lygmenyje turėtų būti organizuojamas susitikimas su savivaldybių merais, administracijomis, kas vadovauja nuotekų tvarkymo įmonėms, ir tas paraginimas labiausiai galioja joms, nes jos turėjo organizuoti tuos darbus“, – BNS teigė K.Mažeika.
Jis mano, kad pastarąjį ultimatumą Lietuvai EK išsiuntė nežinodama, jog gruodį Seimas priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias miestelių gyventojai privalės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
„Gal nežino? Mes įstatymą priėmėme, jau vyksta eiga“, – tvirtino jis.
