Kaip trečiadienį pranešė Komisija, dėl perkėlimo, be Lietuvos, buvo kreiptasi į Vokietiją, Kroatiją, Liuksemburgą, Lenkiją ir Suomiją.
Anot Komisijos, šios valstybės nepakankamai atsižvelgė į EK keliamus klausimus.
„Dabar jos turi per du mėnesius atsakyti ir imtis reikiamų priemonių. Jei nebus pateiktas priimtinas atsakymas, Komisija gali nuspręsti bylas perduoti ES Teisingumo Teismui“, – teigiama pranešime.
Pasak EK, ši direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2018 metų rugsėjo.
Komisija į minėtas šalis, ragindama jas imtis būtinų priemonių nustatytiems trūkumams, susijusiems su jų perkėlimu į nacionalinę teisę, pašalinti, kreipėsi 2021-aisiais.
Direktyvoje dėl kovos su terorizmu yra pateikiamos nuostatos, pagal kurias kriminalizuojamos su terorizmu susijusios nusikalstamos veikos.
„(...) vykimas į užsienį siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą, grįžimas į ES arba keliavimas ES viduje siekiant vykdyti tokią veiklą, mokymasis terorizmo tikslais ir terorizmo finansavimas, ir už jas taikomos sankcijos“, – tokių veikų pavyzdžius pateikia Komisija.
Šiose taisyklėse taip pat išdėstytos specialios nuostatos dėl terorizmo aukų, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų gauti patikimą informaciją ir profesionalias bei specializuotas paramos paslaugas.
