Šeštadienį kartu su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte lankydamasis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, M.Schinas akcentavo, kad pernykščiai migracijos protrūkiai įvykiai Graikijos ir Turkijos pasienyje, taip pat prieš kelis mėnesius Ispanijos autonomijose Šiaurės Afrikoje, ir „dabar čia, verčia mane tikėti, kad tie, kurie siekia panaudoti migraciją kaip politinį ginklą, bus nugalėti“.
„Bet ši situacija yra dar viena žinia mums Europos Sąjungoje, kad tai yra pats tinkamiausias laikas pereiti prie labiau nuspėjamos, suprantamos europinės migracijos politikos darbotvarkės. Dabar yra tinkamas politinis momentas pereiti nuo ugnies gesinimo operacijos prie architektūrinės operacijos“, – Medininkų pasieniečių mokykloje teigė M.Schinas.
Europos Komisija dar pernai pasiūlė keisti bendras migracijos ir prieglobsčio taisykles, tačiau M.Schinas teigė, kad deryboms dėl jų sutrukdė koronaviruso pandemija.
Anot jo, rudenį dėl šių taisyklių derėsis ES šalių lyderiai.
Migracijos taisyklių peržiūra bendrijai aktuali tikintis migrantų antplūdžio iš Afganistano, kurio kontrolę rugpjūčio pabaigoje perėmė Talibanas.
Kalbėdamas apie migracijos krizę Lietuvoje M.Schinas dar kartą akcentavo, jog ES laikosi pozicijos, kad Lietuvos siena yra „Europos siena“, ir bendrija „solidarizuojasi ir vienijasi su Lietuva“.
„Mes, europiečiai, griežtai atmetame bet kokį bandymą instrumentalizuoti žmones ir žmonių kančias politiniams tikslams. Negalime toleruoti ir netoleruosime jokių trečiųjų šalių bandymų išnaudoti migracijos mūsų sąjungos puolimui“, – pabrėžė EK vicepirmininkas.
Anot jo, situacija Lietuvoje nėra normali, nes migracijos srautai yra „remiami autoritarinių lyderių“, stengiantis tai išnaudoti kaip svertus derybose. Eurokomisaras teigė, kad yra susipažinęs su Lietuvos siūlymais bendrai migracijos politikai ir jie bus aptariami rudenį įvairiais formatais ES.
„Šiuo metu dirbame su Europos valstybėmis ir Europos Parlamentu, siekdami išsiaiškinti, kaip geriausiai spręsti situaciją. Nes taisyklės nėra sukurtos šiai situacijai“, – pridūrė M.Schinas.
Jis akcentavo, kad ES nuo pat krizės pradžios vasarą rėmė Lietuvą siųsdama „įspūdingą kiekį“ resursų ir kitos paramos, Lietuvai kovoti su krize per agentūrą „Frontex“ pasitelkta 150 ES valstybių pareigūnų.
„Mes taip pat atsiliepėme į Lietuvos prašymus kaip skubią pagalbą skirti 36,7 mln. eurų, palengvinti situacijos, kuri susiklostė čia, pasekmes“, – sakė M.Schinas.
EK vicepirmininkas taip pat tvirtina, jog nors ES taisyklės neleidžia tiesiogiai finansuoti tvoros Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statybų, lėšos bus skiriamos bendrai sienos apsaugai, pavyzdžiui, stebėjimo sistemoms.
I.Šimonytė tikisi ES sutarimo rudenį
Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad krizė Lietuvoje nėra „tradicinė migracija“, o politiniais Baltarusijos režimo tikslais vykdoma „orkestruota operacija“.
Todėl, anot jos, ES „yra reikalingas kitas požiūris į taisykles, į reikalavimus, į įgyvendinimą, į institucijas, kurios prisiima atsakomybę už tų reikalavimų įgyvendinimą“.
„Tuomet krizės turėtų būti ne normali būsena, o kažkokios labai labai retos situacijos. Ir tikiuosi, kad tos diskusijos, kurios prasidės naujame politiniame ES sezone, kurios tęsis ir instituciniu, ir Europos Vadovų Tarybos lygmeniu, tikrai leis pasiekti tą susitarimą, kai migracijos politikos namas statomas ne nuo stogo, o nuo pamatų“, – tvirtino I.Šimonytė.
Premjerė pripažino, kad ES pagalbos Lietuva „sulaukė labai daug“, ir tai vertino kaip atsaką į ankstesnį Lietuvos indėlį sprendžiant 2015-ųjų migracijos krizę Pietų Europoje.
Ji konkrečiai neįvardijo, kokius migracijos taisyklių pakeitimus siūlo Lietuva, tik užsiminė, kad siekiama „rasti labai gerą balansą“ tarp žmogaus teisių gynimo ir „elementaraus piktnaudžiavimo, kurio taip pat šioje srityje pasitaiko, ir to fakto, kad išorės sienos niekur nedingo“.
„Tarptautiniai susitarimai buvo parengti ir yra galiojantys labai realioms, praktiškoms problemoms spręsti, tačiau tai neturi būti įrankiu žmonėms, kurių yra nusikalstamas verslas organizuoti nelegalių migrantų keliones, krautis savo kišenes“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Anot jos, detalės, kokios taisyklės kokiose srityse gali būti sutartos, „matyt, labai priklausys nuo diskusijų“.
„Svarbu, kad neprasidėtų diskusija iš antro galo, kaip turbūt iki šiol buvo, kada diskusija daugiausiai vyksta apie tai, kaip pasidalinti žmones, kurie jau kirto sieną“, – svarstė premjerė.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
