Sostinės Sapiegų parke prieš kelerius metus įsikūrusi „Miesto laboratorija“ yra socialinis verslas, aktyviai veikiantis vietos bendruomenėje – čia vyksta renginiai, įgyvendinami įvairūs, dažnai novatoriški, projektai – daug jų susiję su aplinkosauga, veikia ir kavinė. Kaip teigia „Miesto laboratorijos“ atstovė Renata Sagatauskė, tvarumo, taupumo, antrinio daiktų ir resursų panaudojimo principai yra aktualūs ir jai su kolegomis, bendraminčiais, o lankytojai čia pasisemia idėjų savo kasdienybei.
– „Miesto laboratorijos“ erdvė traukia akį savo interjeru, baldais, akivaizdu, jog naujai pirktų daiktų čia nedaug, tiesa?
– Taip, mūsų principas – kuo daugiau daryti savo rankomis, aktyviai naudoti senus daiktus, prikelti juos naujam gyvenimui, nepirkti naujų. Visi baldai, kurie matomi mūsų erdvėje, yra iš antrų rankų, indai taip pat yra tik daugkartiniai, nemažai jų, nebereikalingų, sunešė žmonės. Įdomu, jog net dalis augalų mūsų vystomam sodui taip pat atkeliavo pas mus po to, kai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbėme, jog tokius priimame. Tokiu būdu rodome dvejopą pavyzdį: pirmiausia, kad ne visada atsiradus kokio nors daikto poreikiui būtina pirkti naują, antra – žmonės noriai dalijasi, ieško, kam būtų galima perduoti dar naudotiną daiktą, net jei jis nebereikalingas.
– Kokių dar naujovių ir įdomybių turite įdiegę ir kas labiausiai lankytojus domina?
– Visų pirma, ant stogo turime saulės kolektorius, jų pagaminamos energijos užtenka ne visiems poreikiams, tačiau vandens pašildymui pakanka. Žmones labai domina vadinamoji „pilko vandens“ sistema mūsų tualete – kai nusiplauni rankas, vanduo subėga į klozeto bakelį, įrengimas labai paprastas, o vanduo panaudojamas dviem reikmėms. Žmonės klausinėja ir apžiūri, kaip tai veikia, nors, žinoma, neaišku, kiek aktyviai tai pritaiko (juokiasi). Taip pat surenkame ir augalų laistymui naudojame lietaus vandenį, kompostuojame atliekas, kurios tam tinka. Žinoma, gal tai ir smulkūs sprendimai, bet tokiu būdu rodome pavyzdį, pademonstruojame, kaip tai veikia.
Bene labiausiai visus domina mūsų hidroponinis daržas – jis yra po stogu, o augalams auginti nereikia nei dirvožemio, nei saulės šviesos, čia užaugintus žalėsius ir daržoves naudojame „Miesto laboratorijos“ virtuvėje. Tokie daržai populiarėja visuose pasaulio didmiesčiuose, gal Lietuvoje tai nėra taip aktualu, tačiau pamatyti tai, kaip inovaciją, yra naudinga, lankytojai daržu aktyviai domisi, užduoda nemažai klausimų.
– Po jūsų stogu vyksta daug renginių, kurie jų buvo didžiausi, kas sulaukė sėkmės, o kas galbūt mažiau dėmesio, nei tikėjotės?
Vienais sėkmingiausių reikia įvardinti mūsų organizuojamus teminius blusturgius.
– Renginius organizuojame jau 3 metus ir jų tikrai buvo skirtingo masto ir įvairių. Vienas svarbiausių ir didžiausių, matyt, buvo „Darnaus vystymosi tikslų konferencija“, sulaukusi daug pranešėjų, kalbėjusių apie transportą mieste, apie zero waste koncepciją ir kitomis temomis. Pranešimus lydėjo dirbtuvės, kuriose gaminti daiktai iš nebereikalingo džinso ir panašiai. Šios iniciatyvos sulaukė dėmesio. Apskritai mūsų idėja yra visada rengti ne tik teorines paskaitas, diskusijas, bet ir kartu su atėjusiais į renginį žmonėmis pabandyti perdaryti daiktus, kitaip ką nors panaudoti. Ko gero, vienais sėkmingiausių reikia įvardinti mūsų organizuojamus teminius blusturgius – masiškumu nustebino kvepalų blusturgis, jau tapęs tradiciniu, netikėtas ir įdomus buvo skirtas seniems videožaidimams, taip pat knygų blusturgis. O štai, tarkime, renginys su „Preciuos Plastic Lithuania“ – iniciatyva, kuri renka tam tikras plastiko atliekas ir jas kūrybiškai panaudoja – susidomėjimo sulaukė, bet nebuvo tiek žmonių, kiek galbūt tikėtasi. Manau, tema įdomi, bet gal ir pernelyg nauja, būtent todėl ir pristatome save kaip edukacijos centrą.
– Kodėl būtent blusturgiai tokie sėkmingi, kas tai lemia ir kiek čia svarbus ekologijos aspektas?
– Manau, priežasčių ne viena. Tai ir smalsumas, ir taupumas, – mano akimis, lietuviai vis dar yra racionalūs. Žinoma, kalbant apie kvepalus ar videožaidimus įsijungia dar ir kolekcionavimo momentas. Galbūt ryškiausią ekologijos aspektą įžvelgčiau drabužių blusturgiuose. Apskritai, kalbant apie tekstilę, panašu, jog žmonių sąmoningumas didėja, nemažai tokių, kurie nebenori vartoti taip gausiai, jiems priimtina ir įdomi daiktų iš antrų rankų koncepcija.
– Pas jus lankytojai ir valgo, ir dalyvauja renginiuose, ir švenčia šventes, kas būna netikėčiausia vertinant jų vartojimo, su ekologija susijusius įpročius?
Nors gal ir juokingai nuskambės, bene daugiausia aistrų sukelia balionai – atrodo, jog vaikų šventės be jų neįsivaizduojamos.
– Galbūt labiausiai stebina tai, kad, nepaisant to, jog apie atliekų rūšiavimą kalbama daug, tai vis dar kelia iššūkių – turime pastatę rūšiavimo dėžes, tačiau žmonės vis dar painioja, kur ką mesti. Net savo virtuvės darbuotojams turime vis priminti, jog ir čia rūšiuoti reikia – svarbu atskirti buitines atliekas nuo plastiko, renkame kavos tirščius, kuriuos vėliau panaudojame kaip trąšą. Vienas iš didžiausių iššūkių yra susijęs su šventėmis, kurias mūsų erdvėje lankytojai gali švęsti – neretai tenka priminti, jog netoleruojame vienkartinių indų, kviečiame naudoti mūsų daugkartinius, neturime ir vienkartinių šiaudelių ir prašome jų pas mus nenaudoti.
Tačiau, nors gal ir juokingai nuskambės, bene daugiausia aistrų sukelia balionai – atrodo, jog vaikų šventės be jų neįsivaizduojamos. Neslėpsiu, kad kartais tenka daryti kompromisus – gerai, tebūnie koks balionas, tačiau tik ne visa jų krūva, kuri po šventės ir liks pas mus…
– Esate įsikūrę parke, kur senesniais laikais mėtytųsi nemažai plastikinių butelių. Su Lietuvoje įdiegta taros užstato sistema tokių šiukšlių akivaizdžiai sumažėjo. Kaip vertinate, kiek ši sistema sėkminga dėl finansinės paskatos, kiek dėl sąmoningumo?
– Žinoma, daliai žmonių pirmiausiai svarbi finansinė paskata – taip jau yra, žmonėms reikia argumentų, kodėl ką nors naudinga daryti. Ne visi turi jautrumo, jiems reikia naudos, žinoma, gerąja prasme. Lietuvoje įdiegta taros užstato sistema viena sėkmingiausių Europoje, tikrai galime tuo džiaugtis, žinoma, prie jos sėkmės prisideda ir vadinami „miesto sanitarai“, kurie irgi naudojasi proga užsidirbti.
– „Miesto laboratorijoje“ lankosi įvairiausi žmonės, kam, jūsų akimis, ekologija, aplinkosauga dabar labiausiai rūpi?
– Manau, sąmoningumas šiomis temomis didėja, bet tam tikruose ratuose. Gaila, tačiau dalį problemų vis dar esame linkę ignoruoti – nes jos toli, nes tai su mumis, atrodo, tiesiogiai nesusiję… Mano įspūdžiu, 40–60 metų žmonės, ko gero, yra sunkiausiai persiorientuojantys, jie nemato prasmės tuose, pasak jų, smulkiuose dalykuose. Žmonės virš 60 metų daug ką daro tiesiog iš taupumo – net jei ima plastiko maišelius, vėliau dar ras daug būdų, kaip juos panaudoti. O jaunų tėvų karta yra arba auklėjama savo vaikų, jau gaunančių daug žinių darželiuose, mokyklose, arba savo socialinių tinklų burbulų. Žinoma, yra ir dvidešimtmečių, kuriems ekologija ir aplinkosauga visiškai nerūpi, tačiau džiugu, jog jau jau pasiekėme tokį lygį, kai, pavyzdžiui, nebėra jokio pateisinimo šiukšlinimui. Situacija pamažu, bet keičiasi.
Sostinės Antakalnio rajone veikianti parduotuvė „Alpana Unpacked“ jau pusantrų metų traukia tuos, kuriems aktualūs ekologiški produktai be jokių pakuočių. Kaip teigia šio šeimos verslo atstovė Ana Gezer, sukantis tokiame specifiniame versle tenka pasikalbėti su žmonėmis ir globalesnėmis aplinkosaugos temomis ir ne tik susijusiomis su maistu.
– Kaip jums kilo tokios parduotuvės, nors pasaulyje ši niša itin auga, idėja?
– Viskas prasidėjo nuo mūsų meilės ekologiškiems produktams. Ilgai juos pakavome ir žymėjome savo prekės ženklu bei tiekėme parduotuvėms, o vėliau gimė noras turėti savo fizinę krautuvėlę. Tačiau nenorėjome ir toliau didinti į rinką išleidžiamų pakuočių kiekio, panorome sukurti sąlygas žmogui pačiam svertis ekologiškus produktus. Buvome pirmieji, turėję tokią viziją, nes tam reikėjo papildomai sertifikuoti visą parduotuvę ir joje esančią produkciją.
– Pati jūsų parduotuvė yra gera paskata žmonėms tapti sąmoningesniems, labiau rūpintis aplinka, atliekų problemomis. Ar, jūsų akimis, situacija Lietuvoje keičiasi, kokiems žmonėms tai labiausiai rūpi?
– Tikrai pastebimas žmonių sąmoningumo augimas šiais klausimais. Mūsų zero waste kliento portretas būtų toks: tai 25–35 metų žmogus, pagyvenęs užsienyje arba labai jaučiantis pasaulines tendencijas, siekiantis sąmoningesnio gyvenimo, dažnai tai yra vegetarai. Tarp pirkėjų daug vaikų, dėl to, kad šalia yra nemažai mokyklų. Kita vertus, vaikai taip pat jau gavę žinių šiais klausimai mokykloje ir šeimose, gavę patvirtinimą, kad dar ir nuolaidą gaus, jie labai gerai supranta savo atsinešamos pakuotės svarbą. Manau, ekologinio sąmoningumo didėjimas yra tiesiogiai susijęs su edukacija ir informacijos apie tai sklaida. Gal tai aktyviau priimama didmiesčių gyventojų, tačiau, jei kalbame apie šiukšlių rūšiavimą, pakankamai aktyviai įsijungė ir kaimai.
– Kokios aplinkosaugos problemoms žmonėms labiausiai rūpi ir kiek jas imamasi spręsti savo jėgomis?
Daugiausia abejonių žmonėms kyla dėl rūšiavimo naudos – daug diskutuojama apie šiukšlių išvežimą bendruose konteineriuose.
– Manau, šiukšlių problema yra viena svarbiausių, o daugiausia abejonių žmonėms kyla dėl rūšiavimo naudos – daug diskutuojama apie šiukšlių išvežimą bendruose konteineriuose ir pan. Buitinių atliekų kompostavimo klausimas irgi labai aktualus, nes vis dar nėra plačiai prieinamų sprendimų miesto gyventojui. Tie, kas gali, užsiima kompostavimu padedant sliekams, yra vežančių tokias atliekas į kaimus, mažiau kas turi šiam reikalui skirtų specialių prietaisų.
– Yra du kraštutinumai – visiškas aplinkosaugos problemų nepaisymas ir savotiškas fanatizmas. Kaip manote, kiek Lietuvai aktualu viena ir kita?
– Visiškas problemų nepaisymas Lietuvoje ne toks aktualus, kaip ir minėjau, sąmoningumas didėja. O ekologinio fanatizmo yra, bet sunku kalbėti apie jo mastą. Šiaip ar taip, tokio tipo žmonės yra matomi, jie yra varomi jėgos, motyvacijos ir pasiryžę padaryti revoliucija. Tad šie 2 kraštutinumai egzistuoja, bet tai tikrai nėra dominuojančios grupės.
– Jūsų parduotuvėje daugiausia prekiaujama nesupakuotais produktais. Kas jūsų yra pirkėjai, ar tenka pasišnekėti apie jų motyvus, kodėl atsisako plastiko, pakuočių, kas jiems rūpi?
– Taip, didžioji dalis mūsų produktų yra nesupakuoti, nors yra ir tokių, kurių be pakuotės negalime parduoti – tai pieno produktai, kūdikių maistelis, mėsos produktai. O pirkėjai pas mus įvairūs: lojalūs jau dažniausiai ateina su maišeliu ar savo tara, net jei jie nėra tikrojo zero waste judėjimo atstovai. Žmonės, vedami ekologinio sąmoningumo, sudaro didelę klientų dalį, o jų motyvai skirtingi: nepatinka plastikas, kaip medžiaga; mato tiesioginę jo grėsmę; siekia sąmoningo gyvenimo; keliauja ir nori pirkti tik tiek, kiek realiai reikia šiam kartui bei su savo tara; mato ekonominę naudą.
– Prieš kelerius metus Lietuvoje pradėjo veikti taros užstato sistema, ji laikoma viena sėkmingiausių Europoje. Kaip jūs ją vertinate?
– Visu pirma, manau, sėkmę lėmė tikrai šauniai apskaičiuotas užstato dydis, kuris puikiai motyvuoja. Antra, dar prisideda jausmas, jog darai kažką naudingo, prisidedi prie aplinkos tausojimo. Štai ir mūsų parduotuvėje su savo tara atėjęs žmogus gauna 10 proc. nuolaidą ir galiu pasakyti, kad tas tikrai labai motyvuoja. Net apie tai iš anksto nežinojęs klientas, žiūrėk, pradeda ieškoti savo maišelio – moterys dažniausiai randa jų savo rankinukuose (juokiasi).
