Eksporto rizika išaugusi
„Swedbank“ banko Lietuvoje analitikai teigia, kad Lietuvos ekonomika nuo šių metų pradžios nuosekliai lėtėja.
Nors I-ąjį šių metų ketvirtį BVP augimas išliko spartus, II-ąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP padidėjo 5,2 proc.
„Swedbank“ banko Lietuvoje analitikai mano, kad II-ąjį šių metų pusmetį bei ateinančiais metais lėtesnio ekonomikos augimo tendencija neabejotinai bus ryškesnė.
Vienoms iš didžiausių šalies eksporto partnerių, Latvijai ir Vakarų Europos šalims einant į ilgalaikę recesiją, eksporto plėtros rizika šiuo metu yra išaugusi, todėl Lietuvos ekonomikos sulėtėjimas gali būti staigesnis ir ilgesnis, negu manyta iki šiol.
Keičiami, peržiūrimi veiklos procesai
AB „SEB bankas“ prezidento patarėjo grupės vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas teigė, kad ekonomikos augimui lėtėjant, ar net įžengiant į recesiją, paklausa prekėms ir paslaugoms mažėja, nes verslas ir gyventojai atsargiau vertina lūkesčius ir keičiasi jų elgesys – jie apkarpo vartojimą, pristabdo ne pirmo būtinumo prekių įsigijimus, peržiūri investicijas.
„Verslas atitinkamai peržiūri savo veiklos procesus ir taip pat persvarsto naujų darbuotojų priėmimo poreikį, o gal net ir mažina jų skaičių. Tokiu metu atlyginimų augimas taip pat lėtėja“, – Verslosavaite.lt teigė N.Udrėnas.
Silpstant paklausai, įmonės pradeda mažinti produkcijos apimtis.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio-rugsėjo mėn., palyginus su praėjusiais metais, atmetus rafinuotus naftos produktus, produkcija Lietuvoje sumažėjo 1,6 procento.
Lietuvai gresia stagfliacija
Pasak N.Udrėno, Lietuvai labiau gresia stagfliacija negu defliacija.
Stagfliacija apibūdinama tokia ūkio padėtis, kai esant ūkio lėtam BVP augimui, infliacija išlieka aukšta.
„Reikia nepamiršti, kad infliaciją veikia ne tik paklausos, bet ir sąnaudų faktorius“, – sakė N.Udrėnas.
Infliacijai turi įtakos valstybės reguliuojamos kainos: šilumos, elektros, dujų, vandens bei akcizai: tabako, alkoholio.
Infliacijai turi įtakos valstybės reguliuojamos kainos: šilumos, elektros, dujų, vandens bei akcizai: tabako, alkoholio.
Kainos pagal dabartinę tvarką gali būti peržiūrimos tik du kartus per metus.
Šių kainų padidėjimas vartotojų kainų indekse atsispindės dar tik ateinančiais mėnesiais.
N.Udrėnas mano, kad infliacijai neleis „atvėsti“ ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.
„Jei elektra iš tiesų brangs dvigubai 2010 metais, tai tiesioginis ir netiesioginis poveikis vartotojų kainų indeksui sieks iki 4 procentinių punktų“, – sako N. Udrėnas.
Taigi nepaisant silpstančios paklausos, sąnaudų augimo spaudimas infliacijai išliks.
Lėtėjanti ekonomika palietė kainų augimą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas Vytautas Žukauskas mano, kad teigti, jog infliacija nemažėja – negalima.
„Nuo pat metų pradžios vartotojų kainų indekso augimo tempai lėtėjo: per šių metų sausio mėnesį vartotojo krepšelyje esančioms prekėms pabrangus vidutiniškai 1,62 proc. rugpjūčio mėnesį šis pabrangimas siekė jau tik 0,16 proc.“, – Verslosavaite.lt sakė V. Žukauskas.
Nors metinis vartotojų kainų augimas išlieka pakankamai aukštas – 11 proc., tačiau to priežastis yra praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžios didelis kainų augimas, kuris pastarąjį pusmetį mažėjo.
„Lyginant dabartines prekių ir paslaugų kainas su buvusiomis prieš metus, kainų augimas yra pakankamai ženklus, tačiau paskutinio pusmečio duomenys rodo, jog kainų augimo tempai – mažėja, – sakė V. Žukauskas. Tad, taip vadinama krizė arba Lietuvos ekonomikos lėtėjimas kainų augimą jau palietė.“
Ekonomika ir toliau lėtės
„Swedbank“ banko Lietuvoje analitikai prognozuoja, kad ir toliau lėtėjant šalies ekonomikai, bendrovės bus paprasčiausiai nepajėgios toliau tais pačiais tempais kelti atlyginimų, šiek tiek išaugs nedarbas, todėl sumažės gyventojų perkamoji galia – ypač bus atsisakoma nebūtinųjų bei prabangos prekių, kas apribos įmonių galimybes kelti kainas ir pažabos infliacijos augimą.
Analitikai prognozuoja 8,7 proc. vartotojų kainų augimą 2009 m., kuris yra santykinai aukštas dėl administracinių veiksnių: bus didinami akcizų mokesčiai alkoholiui ir cigaretėms, taip pat galimas elektros energijos kainų šuolis.
Tikėtina, lėtėjančios ekonomikos poveikis bus matomas jau pirmąjį-antrąjį ateinančių metų ketvirtį.
