Pareiga slėpti tabako gaminius, įskaitant elektronines cigaretes bei jų įrenginius, anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, neigiamai paveiktų verslo aplinką, ypač smulkųjį ir vidutinį verslą, mažas parduotuves, jos patirtų reikšmingų išlaidų.
„Įvedus tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ir įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu, mažmenine prekyba besiverčiantys ūkio subjektai, prekiaujantys tokiais gaminiais, turės įsirengti specialius įrenginius, skirtus jiems paslėpti, atlikti kitus veiksmus, dėl kurių patirs reguliavimo ir administracinę naštą“, – rašoma rugpjūčio 1 dieną ministerijos parengtoje išvadoje, kuri iki rugpjūčio 8-osios bus derinama su suinteresuotomis institucijomis.
Ministerija: priemonių atbaidyti nuo rūkymo pakanka
Draudimo demonstruoti rūkalus iniciatoriai, anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, neįvertino, kaip jis veiks, ar dėl to tikrai mažės rūkymo mastai, ar tikslo negalima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis.
„Pažymėtina, kad nėra vienareikšmiškų mokslinių tyrimų, įrodančių, kad [...] siūlomos priemonės daro didžiausią poveikį rūkymo mažėjimui, kadangi tam įtakos turi kompleksinės priemonės: didėjantys akcizai, reklamos draudimas, nerūkymo zonų plėtra, švietimas, – nurodo ministerija.
– Manytina, kad šiuo metu esančios ar neseniai įdiegtos rūkymo mažėjimą lemiančios priemonės (reklamos draudimas, kasmet didinami akcizai tabako gaminiams, taip pat akcizais apmokestintas elektroninių cigarečių skystis, prieš 4 metus įteisinti vaizdiniai įspėjimai apie rūkymo žalą ant pakelių, tabako įsigijimo amžiaus ribojimai, šiais metais įdiegiama tabako gaminių atsekamumo sistema, taip pat nuo 2020 metų gegužės 1 dienos įsigaliosiantis draudimas parduoti mentolio skonio cigaretes, nerūkymo zonų plėtra) šiuo metu yra pakankamos ir duodančios rezultatą – kasmet mažėja gyventojui tenkančių cigarečių sunaudojimas.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat teigia, kad laikotarpis, per kurį verslas turėtų prisitaikyti prie pokyčių, tai yra iki 2020 metų gegužės 1-osios, yra itin trumpas.
-
Akcizų didinimas įtakos rūkymo mastui Latvijoje nedaro – cigarečių paklausa auga
-
A.Veryga: elektronines cigaretes vietoje įprastų renkasi jaunimas
-
Tabako kontrolės specialistams nerimą kelia elektroninių cigarečių paplitimas tarp jaunimo
-
Rūkymas balkonuose kelia aistras Vyriausybėje – tačiau sutariama dėl draudimo „kaitinti“ kavinėse
„Įsigaliojus siūlomam reguliavimui, per likusį laiką parduotuvės turėtų persitvarkyti – įkurti tabako skyrius arba įrenginius, kuriais uždengtų parduodamus gaminius. Tai pareikalautų tiek laiko sąnaudų, tiek finansinių išlaidų, ir sukeltų reikšmingą reguliavimo naštą, kuri neigiamai atsiliepia ne tik tiesiogiai su tabako gaminių pardavimu susijusiam verslui, bet ir šalies tarptautiniams rodikliams, investiciniam klimatui“, – rašoma dokumente.
A.Veryga: verslas neprieštarauja
Liepos 11-osios Seimo posėdžio metu pristatydamas iniciatyvą sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tikino, kad ji suderinta su verslu.
„Apie šitas pataisas yra daug kalbėta su pačiais prekybininkais. Jie tikrai apie tokias pataisas žino, kažkokių esminių prieštaravimų nėra. Nėra įstatyme reglamentuota, kokiu būdu tie tabako gaminiai turėtų būti savotiškai paslėpti – kaip pardavėjas nuspręstų tą padaryti, taip ir galėtų realizuoti tą įstatymo nuostatą“, – aiškino politikas.
Anot jo, draudžiant eksponuoti tabako gaminius siekiama mažinti jų prieinamumą ir patrauklumą. Pokyčiai, A.Verygos teigimu, labiausiai orientuoti į tuos, kurie nerūko, vaikus.
Seimas po pateikimo A.Verygos teiktoms pataisoms pritarė, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius nebalsavo.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, 15min komentuodama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pastabas, pakartojo, kad apie draudimą demonstruoti rūkalus su verslo atstovais buvo diskutuota daug, tad tai esą – ne naujiena.
„Iš verslo atstovų esame išgirdę nuomones, kad jie neturės esminių prieštaravimų šiam projektui. Jiems svarbiausias klausimas yra dėl siūlomų naujovių įsigaliojimo termino“, – pažymėjo ji.
Laukia pasiūlymų
„Kaip ir buvome minėję verslo atstovams, drąsiai galima kalbėtis ir siūlyti kitus įsigaliojimo terminus. Šis klausimas – atviras diskusijoms ir pasiūlymams. Tad laukiame pasiūlymų ir esame pasirengę bendradarbiauti“, – pridūrė patarėja, tikinusi, kad kol kas pasiūlymų ministerija nesulaukė.
L.Bušinskaitė-Šriubėnė tvirtino, kad rengiant įstatymo pataisas buvo remtasi ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis Lietuvai, analizuota užsienio šalių patirtis – nematomos prekybos modelis ten kai kur esą jau veikia, o ir Lietuvoje nebūtų naujiena.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja atsakymų į klausimus, ar buvo atliktas vertinimas, kaip nauja tvarka pakeis visuomeninius santykius, verslo aplinką, ar tokį vertinimą planuojama atlikti, nepateikė.
