Vyriausybė įsipareigojo pateikti mokesčių pertvarką.
Pagal planą ji jau turėjo būti pateikta, bet motyvuojant situacijos neapibrėžtumu tai atidėta.
G.Skaistės teigimu, buvo atliktas analitinis darbas, diskutuota su rinka, taip pat pasiūlymai yra įvertinti. Tačiau šiuo metu prioritetai esą kiti.
„Ekonominis neapibrėžtumas yra labai didelis, todėl sakyti, kad tuomet, kai vyksta ir karas šalia, ir nežinome, kaip atrodys ekonomika, yra darbas numeris vienas atnešti tam tikrus mokestinius pakeitimus, man atrodo, tiesiog mano prioritetai šiuo metu yra kiti.
Kai matysime, kad ekonominis peizažas yra aiškesnis ir galima labai aiškiai matyti, kaip atrodys ekonomika ir poveikis bet kokių pakeitimų, tuomet tie pasiūlymai ir bus pateikti. Gali būti, kad tai bus rudenį. Bet neatmesčiau, kad tai gali būti ir šiek tiek vėliau“, – laidai „15/15“ sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kodėl kainos auga tiek daug?
– Kainų augimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Estija.
Infliacija fiksuojama visame pasaulyje ir priežastys yra suprantamos: nuo energetinių išteklių kainų didėjimų iki sutrūkinėjusių tiekimo grandinių ir pan.
Tačiau kuo čia išskirtinė yra Lietuva, kad kainos auga beveik sparčiausiai Europos Sąjungoje?
– Turbūt yra keletas priežasčių. Viena iš jų yra, kad santykinai pandemijos metu Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, ekonomika nukentėjo mažiau, negu kitų Europos Sąjungos valstybių.
Tarkime, mus lyginant su kitomis Europos valstybėmis, skirtumas yra tikrai ženklus.
Lietuvos ekonomika pandemijos metu krito 0,1 proc. BVP. Tai yra beveik nieko, galima sakyti, stovėjo vietoje. O Pietų Europoje krito ir krito keliais procentais. Kai kur – ir 7–8 procentais.
Turbūt dėl to, kad pandemijos metu ekonomika nukentėjo mažiau, santykinai žmonės turi šiek tiek daugiau lėšų ir dėl to paklausa prekėms nemažėja.
Todėl pasiūla, natūralu, kad neturi motyvacijos mažinti kainas, nes nuperka, galima sakyti, už tokią sumą, už kurią yra pasiūloma.
Turbūt kita dedamoji yra pačios infliacijos kompozicijoje. Lietuvoje, tarkime, tokios prekės, kaip energinės, transportui, maistui skiriamos lėšos, santykinai užima didesnę dalį vartotojo krepšelyje negu kitose Europos Sąjungos valstybėse.
O kadangi būtent šios prekės augo ženkliau, negu kitos, ypač – energinės prekės, Lietuvoje infliacija yra šiek tiek didesnė negu kitose valstybėse.
Bet matome, kad visame mūsų regione dydžiai yra panašūs.
Baltijos valstybėse Estija yra rekordininkė, bet lygiai taip pat tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje infliacija yra arti 20 proc.
Taip pat Lenkija, netgi turėdama savarankišką monetarinę politiką, su labai griežtais centrinio banko veiksmais ir valstybės fiskaline politika, visgi turi apie 16 proc. infliacijos dydį.
Matome, kad tai yra reiškinys, kuris yra globalus.
– Ar galima tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais iš tiesų lėtės tas didžiulis kainų augimas? Kada, jūsų akimis, galima kainų dinamikos stabilizacija?
– Žvelgiant į tai, kada pradėjo augti infliacijos rodikliai jau itin sparčiais tempais ir kada pakankamai įsibėgėjo, manome, kad rudenį kainų augimas turėtų stabilizuotis, ir tikimės, jog infliacijos kreivė pradės lenktis žemyn ir nebeaugs.
Tačiau viskas labai priklauso pirmiausia nuo karo Ukrainoje, nuo Rusijos veiksmų, atsako į sankcijas, kaip jie tai vadina.
Jeigu visgi bus kažkokie veiksmai daromi dėl dujų eksporto ribojimo ir tiekimo kitoms Europos Sąjungos valstybėms, natūralu, kad poveikis mūsų ekonomikai taip pat bus labai stiprus.
Kadangi mūsų ekonomika yra tikrai maža, atvira ir labai tampriai susijusi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai bet kas, kas dedasi ten, turi ženklią įtaką ir mums.
– Ar pati jūs jaučiate piniginės plonėjimą nuėjusi į parduotuvę, naudodamasi kažkokiomis paslaugomis? Kaip su tuo dorojatės? Ar daugiau taupote, ar, atvirkščiai, tiesiog neribojate, viskas kaip ir anksčiau?
– Turbūt darbas daro tai, kad aš tiesiog nelabai turiu laiko išeiti kur nors ir tuos pinigus išleisti. Tai turbūt problema sprendžiasi paprastuoju būdu.
Bet, taip, išties matau, kad kainos auga. Taip pat natūralu, kad statistiniai skaičiai rodo tą patį.
– Vyriausybės iniciatyva Seime buvo palaiminti du vadinamieji antiinfliaciniai paketai, bet, tarkime, opozicijos manymu, to tikrai nepakanka. Juolab ir prezidentas Gitanas Nausėda minėjo, kritikos nuolat žėrė dėl nepakankamų, jo akimis, priemonių gyventojams, ypač – labiausiai socialiai pažeidžiamiausiems, iš tiesų apsaugoti.
Minėjo ir premjerė, ir jūs užsiminėte, kad esant poreikiui rudenį bus grįžtama prie šito klausimo, bus rengiamas trečias pasiūlymų paketas.
Gal jau dabar matant šitą dinamiką jau yra sėdima prie to? Kas bus daroma? Kokios gyventojų grupės bus tame didžiausiame akiratyje?
Turint minty ir Dalios Grybauskaitės kritiką, kad jau patvirtintos priemonės buvo pernelyg plokščios, pritaikytos ant vieno kurpaliaus sumovus visus, net ir gyventojus, kuriems ta parama šiandien nėra pati būtiniausia.
– Infliacijos lygis, kurį matome dabar ir kurį, tikėtina, matysime dar visą vasarą, buvo prognozuotas. Ir rengiant ekonominės raidos scenarijų turėjome įžvalgas, kad bus tokios tendencijos, kurios yra dabar matomos.
Dėl to buvo parengtas infliacijos pasekmių švelninimo paketas, kuris tikrai yra didžiausias Europos Sąjungoje pagal savo apimtis.
Jis turėtų padėti sušvelninti pasekmes ypač tiems žmonėms, kurie turi mažesnes pajamas.
Nes buvo papildomos išmokos padidintos pensininkams, vaikus auginančioms šeimoms, taip pat neįgaliesiems ir mažus atlyginimus gaunantiems žmonėms.
Tai turėtų padėti dorotis su pasekmėmis, su tuo, kad kainos išties auga. Santykyje su tuo, kad auga taip pat ypač dujų ir elektros kainos, buvo numatytas kompensacinis mechanizmas, kad kainos neaugtų tiek, kiek jos augtų, jeigu būtų nieko nedaroma, tai yra 2–3 kartus.
Šių priemonių poveikis ir ekonomikai ateinantys pinigai ateina tiktai dabar.
Tai reiškia, kad tiek neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), tiek pensijų, tiek vaiko pinigų poveikis yra jaučiamas nuo birželio 1 dienos. Tie pinigai tik dabar pasiekia ekonomiką.
Energijos kainų kompensavimas bus nuo liepos 1 dienos. Tai reiškia, kad taip pat tik dabar pasiekia ekonomiką, todėl jų poveikį pajausime dar tiktai artėjant rudeniui.
Tuo metu rudenį, rugsėjo pradžioje, taip pat planuojame parengti naują ekonominės raidos scenarijų.
