Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis ir keletas kitų organizacijų kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą ir KPD Šiaulių skyrių, prašydamas skubiai imtis veiksmų dėl galimai naikinamo Žeimelio kapinyno. Teigiama, kad toks pavojus gresia dėl čia neva aplaidžiai atliekamų archeologinių tyrinėjimų.
KPD atsakymas buvo trumpas – pažeidimų nenustatyta. Toks atsakymas istorijos ir archeologijos entuziastų netenkina, o ir regėti bei užfiksuoti vaizdai neramina.
Ekskavatoriumi per kapą?
Žeimelyje vyksta komunikacijų tiesimo darbai išilgai Bauskės gatvės. Kasimo darbai vyksta tiesiai per istorinį žiemgalių kapinyną. Žinovams tai nėra naujiena. Kapinynas žinomas ir saugomas valstybės jau beveik ketvirtį amžiaus.
Kreipimasis buvo surašytas ir išsiųstas balandžio 19 dieną. Po kelių valandų vykdomuose kasinėjimuose jau buvo maskuojančiai pribarstyta žvyro, kad nesimatytų dieną prieš tai užfiksuotų dalykų. Panašu, kad ir kapų po šio įvykio rasta žymiai daugiau.
Entuziastai nufotografavo ekskavatoriumi perkastus kapus – sunkiu geležiniu kaušu perlaužti kaukolės, kaulai, ietys. Matosi akivaizdus ekskavatoriaus kaušo pėdsakas.
Istorijos entuziastams kilo klausimų, kodėl kasamas tik metro pločio griovys, kai jis turi būti ne mažesnis nei dviejų metrų. Jei neužtenka apimti kapavietę – privaloma kasti dar plačiau.
Kitaip tariant – pajudinta kapavietė turi būti ištirta visiškai, o tiriamieji sluoksniai atsargiai judinami subtiliai – kastuvu, kitais įrankiais, tačiau ne ekskavatoriumi.
Žvyro krūvose – žmonių palaikai
Entuziastai primena, kad pernai Žeimelyje įvyko neregėtas nusikaltimas istorijai, kurio iki šiol nesugeba dorai pakomentuoti Kultūros paveldo departamento atstovai.
Kol kas lyg ir panašu, jog pernai kasimo darbai vyko visai be archeologinių tyrinėjimų, tačiau tai nebuvo darbininkų savivalė, o neišaiškintas vietos valdžios ir paveldosaugos palaimintas bendras sprendimas.
Daug kas dabar gūžčioja pečiais – iš kur tie kaulai po Bauskės gatve, staigmena, netikėta? Nieko panašaus. Tai, kad čia yra vienas turtingiausių Žiemgalos kapinynų, yra aiškiai žinoma nuo 1997-ųjų. Nuo tada ši teritorija yra oficialiai valstybės saugoma.
Už miestelio supiltos iškasto grunto krūvos. Tame grunte yra ir visas vadinamasis senasis Žeimelio brukas, kuris neva yra kažkur sandėliuojamas.
Taip pat čia gausu kaulų. Kasinėjimuose dirbantis archeologas komentuoja įvairiai. Sako, jog tai pernai iškasti kaulai. Dar tvirtina, kad tai gyvulių liekanos.
Nieko panašaus – nemenka krūvelė kaulų randama tiesiog šiek tiek pakedenus vieną naujausių krūvų. O ant pernykščių krūvų radinių galima rasti ir plika akimi. Ir tai tikrai ne gyvulių kaulai.
Po poros savaičių vienos kaulų krūvelės neliko, tačiau žandikaulis, ir dar daugelis kitų akivaizdžiai matomų skeleto liekanų dar vis guli išvežto žvyro krūvose. Entuziastai mano, kad visą gruntą derėtų kruopščiai patikrinti.
Keletas užfiksuotų faktų
Jau minėtas Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, o taip pat Žiemgalos-aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyrius, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyrius, Žiemių pradas „Simkala“ surašė daugybę pastebėtų pažeidimų. Pateikiame tik keletą jų.
Griovio sienelėse buvo pastebėti suniokoti archeologiniai dirbiniai, suknežinta žmogaus kaukolė ir kitų kaulų dalys. Tokių tyrimų metu rasti ir keli išlikę kapai su įkapėmis.
Šis kapinynas, kaip ir kiti Žiemgalos kapinynai, (Jauneikių Joniškio r., Pavirvytės, Akmenės r., Šukionių, Pakruojo r. ir kt.) užima išskirtinę vietą Lietuvos archeologiniame pavelde, galima pagrįstai prognozuoti, kad tokiais šių metų tyrimais Žeimelio kapinyne galimai bus sunaikinta dalis turtingo žiemgalių laidojimo paminklo.
Žemės darbų metu iškastose ir Baltausių kaimo teritorijoje, Žeimelio sen., sandėliuojamose žemėse, išvežtose iš kapinyno teritorijos, randami žmonių kaulai.
Nėra aišku – jei griovio sienelėje rasta suardyta kaukolė buvo atidengta rankiniu būdu, tai kodėl ji sudaužyta ir kodėl kaukolės liekanų lygyje yra matomos traktoriaus kaušo žymės? Ir kodėl tyrinėtojas „galimai suardyto kapo vietą“ užpylė gruntu tik kai apie tai buvo paviešinta?
Kelias saugojo istoriją
Trumpa ekskursija prieš porą savaičių. Kapaviečių vietos aiškiai matėsi – ryškūs grunto patamsėjimai. Duobės plotis – vos metras. Vienoje vietoje tyrimas išplėstas plačiau, o kitur taip ir liko metro pločio.
Po poros savaičių vaizdas jau visiškai pasikeitęs – visas griovys užpiltas žvyru. Darbininkai archeologų nematę kelias dienas. Girdėję, kad šie su dirbančios bendrovės vadovybe tariasi dėl pinigų. Tyrimai turėjo baigtis birželį, tačiau panašu, jog truks iki rudens ar ilgiau.
Yra žinoma, kad Žeimelio kapinynas yra vienas didžiausių ir turtingiausių žiemgalių kultūros liudininkų – plati chronologija, gausios įkapės. Žmonės įvairiausių senovinių dalykų kiekvieną pavasarį rasdavo tiesiog savo daržuose.
Taip pat sakoma, kad po gatve esantys palaikai buvo apsaugoti nuo juodųjų archeologų. Pastarieji įsigudrina ieškoti grobio daug kur, tačiau tikrai ne po kasdien naudojama gatve.
Entuziastai baiminasi, kad šįkart juodųjų archeologų darbas galėjo būti padarytas ir oficialiomis priemonėmis, viską palydint tvarkingais dokumentais.
Gelbėja tai, kas jau sugadinta?
Archeologo Romo Jarockio pavardė po padidinamuoju visuomenės stiklu jau buvo pakliuvusi visai neseniai. Jam viename leidinyje priekaištauta, kad pajūrio Karklės kaime archeologas „surado“ nesamų pastatų požymius.
Kitoje publikacijoje archeologas aiškino metodiką, pagal kurią atrado kadaise visiškai sunaikintus pastatus. Situaciją aiškinasi teismai.
O ką gali R.Jarockis pasakyti dėl Žeimelio? Jis čia dirba su savo VšĮ „Archaeoheritage“. Archeologas teigia, kad iki šiol vykę darbai iš tiesų yra gelbėjamojo pobūdžio – kasamas metro pločio griovys, besišliejantis prie to, kas jau buvo grubiai darbininkų iškasta pernai. Tikino, kad toliau tiriamieji darbai vyks dviejų metrų plotyje – kaip ir priklauso.
Komunikacijos tiesiamos maždaug 1,5 m gylyje. Palaidojimai aptinkami 1,30 – 1,90 m gylyje.
„Viskas yra surašyta projekte. Stengiamės išgelbėti tai, kas buvo pernai suardyta. Rasti VI-VIII amžiaus 26 kapai. Pusė jų suardyta ankstesnių perkasimų metu. Blogiausia, kai entuziastai po profesionalų duobes vaikšto“, – teigė archeologas, nurodydamas, kad šiuo savo amatu užsiima jau ketvirtį amžiaus.
Tikino, kad kapinynus yra kasinėjęs – turi patirties. Pakartojo, kad žmonių kaulai yra rasti ant pernai supiltų žemės krūvų, o ne šiemetinių. Entuziastai tokių radinių mato abiejose vietose.
Archeologas patikslino, kad požeminės komunikacijos tiesiamos maždaug 1,5 m gylyje. Nesuardyti palaidojimai aptinkami maždaug 1,30 – 1,90 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus.
Neetiškas elgesys su palaikais ir visuomene
Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio pirmininkė Lina Leparskienė įvardijo keletą dalykų, kurie iš esmės labiausiai skaudina ir neramina archeologų bendruomenę ir istorijos mylėtojus.
Tai mažų mažiausiai – neetiškas elgesys su palaikais ir neetiškas elgesys su visuomene
„Akivaizdu, kad žmonių palaikai mėtosi grunto krūvose. Nors mums tai yra radiniai, tačiau tuo pačiu tai yra ir kapinyno išniekinimas. KPD atsakymas, kad ten viskas tvarkoje – neįtikina. Faktai rodo, kad nėra viskas gerai.
Kitas dalykas – visuomenė turi gauti aiškų atsakymą, o ne patikinimą, kad viskas gerai. Tai mažų mažiausiai – neetiškas elgesys su palaikais ir neetiškas elgesys su visuomene – atsirašinėjimas, o ne atsakymas“, – teigė sąjūdžio pirmininkė.
Ji taip pat pabrėžė, jog archeologija yra lėtas mokslas, kuris paprastai stabdo vykdomų darbų eigą. Mokslinėse ekspedicijose tokių dalykų paprastai nenutinka. Bėdos prasideda, kai visus reikalus skubina šalia einantys verslo ar statybų projektai.
