Centro vartai 15min žurnalistams atsivėrė antradienio rytą, kai ore vyravo rūkas.
„Čia sunkvežimiai yra pasveriami tiek įvažiuojant, tiek išvažiuojant. Įrengta ir ratų plovykla, kad sunkvežimiai neišvežiotų purvo po miesto gatves. Ar jaučiate kokį dvoką?“, – eidamas link atliekų iškrovimo sandėlio, paklausė K.Balčiūnas.
Per dieną į centrą iš Kauno, pakaunės, Raseinių, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių miestų ir rajonų atvežama apie 560 tonų buitinių atliekų.
Nosis uodė šiokį tokį nemalonų kvapą, bet jis buvo tikrai pakenčiamas. Labiau dėmesį traukė kiemo viduryje stovintis gyvenamasis medinis namas, kurio įsikūrimo vieta, švelniai tariant – keista. Aplink nuolat zuja šiukšliavežės, jaučiamas ne pats maloniausias kvapas, o už jo tvoros ramiai sau lesinamos vištos.
Kauno RATC, į kurį atkeliauja tik nerūšiuotos komunalinės atliekos, direktorius patikino, kad šie kaimynai kelia mažiausiai problemų. Jiems net padėta – išgaudytos užsiveisusios žiurkės, kurios vogdavo vištų lesalą.
„Statant centrą, negriuvo nė vienas gyvenamasis namas, įsikurta apeinant juos. Štai, išsaugojome net ir kieme augusius medžius. O juk šalia – miškas“, – patikino K.Balčiūnas.
Kas dieną – po 560 tonų atliekų
Per dieną į centrą iš Kauno, pakaunės, Raseinių, Kaišiadorių, Jonavos miestų ir rajonų atvežama apie 560 tonų buitinių atliekų. Darbuojasi 80 šiukšliavežių, kurių viena talpina apie 7 tonas šiukšlių. Didžioji dalis atliekų atkeliauja iki pietų.
Pirmiausia rankiniu būdu atrenkami stambi elektrotechnika bei padangos.
„Po kriaukle kibire sutelpa kai kuriems viskas. Kokių atliekų tik nerandame. Lietuvoje per metus susikaupia apie 1,3 mln. komunalinių atliekų, iš kurių 600-700 tūkst. tonų gali būti panaudotos elektros ir šiluminės energijos gamybai. Mes per metus galime priimti iki 220 tūkst. tonų šiukšlių.
Kiek jų atsiduria sąvartyne? Galėtume ir nieko nevežti, bet tenka, nes nėra kur dėti. Vienintelė Lietuvoje Klaipėdoje veikianti atliekų deginimo gamykla pagal Kauno regionui skirtą kvotą per mėnesį priima tik 3000 tonų. O reikėtų, kad iš mūsų priimtų bent jau 7000 tonų. Tad tai, kas atlieka, keliauja į žemę. Tačiau nereikia dėl to labai išgyventi, nes sąvartynai bet kada gali būti iškasti – tokia yra pasaulinė praktika“, – teigė Kauno RATC vadovas.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje veikia tik viena tokia, atliekas į šilumą bei pelenų pavidalo šlaką (naudojamas statybų pramonėje) paverčianti, gamykla, K.Balčiūnas patikino, jog niekas nenori už jų veiklą mokėti – kiltų atliekų išvežimo kaina gyventojams. Tiesa, dar vieną tokią gamyklą ruošiamasi statyti šalia Kauno – Laisvojoje ekonominėje zonoje.
„Geriausia būtų neiti į prekybos centrus ir juose nepirkti šiukšlių. Tokių, kaip plastikiniai maišeliai. Vien jų per mėnesį apdorojame 1500 tonų. Įsivaizduojate, koks tai kiekis, kai vienas maišelis tesveria gal gramą? Reikia tai įsisąmoninti, kad mes, žmonės, šiukšles ne gaminame, o perkame. Kad viskas, kas yra pakuotė, negali keliauti į bendrą konteinerį, o turi būti rūšiuojama.
Įpakavimas nėra atlieka, o pampersas nėra pakuotė. Štai dantų šepetukas, nors ir plastmasė, keliauja į bendrą šiukšliadėžę, tačiau jo įpakavimas – jau ne. Žmonės tiesiog neskaito atliekų rūšiavimo taisyklių. Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – paaiškino K.Balčiūnas.
50 darbuotojų atstoja 1 rūšiuotuvas
Atliekų priėmimo sandėlyje pirmadienį kvapas buvo pakenčiamas. Jame šiukšlės smulkinamos ir keliauja ant konvejerių. Beveik visą procesą atlieka technika – darbuotojai tik prižiūri, kad ji nestrigtų. O gedimų pasitaiko. Štai birželį sugedo biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo cheminiai filtrai. Kol jie buvo tvarkomi, iš teritorijos pasklido dvokas, kuris kankino šalia įsikūrusius gyventojus. Taip ir prasidėjo skundai bei kova už tai, kad Kauno RATC pašonėje neliktų.
Paklaustas, jei šį darbą atliktų žmogus, o ne mašina, kiek darbo rankų reikėtų, K.Balčiūnas patikino, jog vienas rūšiuotuvas atstoja apie pusšimtį žmonių.
„Filtrai sustojo veikti, o kompostavimo procesas – ne. Kartais norisi, kad žmonės būtų supratingesni. Visko juk pasitaiko“, – vylėsi K.Balčiūnas.
Šiukšles skirstantys konvejeriai bei 8 išmanūs rūšiuotuvai veikia po 16 val. per parą. Pirmiausiai šiukšlės keliauja per 25 bei 8 cm skersmens būgnus – taip atskiriamos žemės ir bioskaidžios kompostuojamos atliekos. Speciali lempa jutikliais atpažįsta, kurią ant konvejerio keliaujančią atlieką „nupūsti“ į specialią erdvę, o kuriai leisti tiesiog nukristi.
Paklaustas, jei šį darbą atliktų žmogus, o ne mašina, kiek darbo rankų reikėtų, K.Balčiūnas patikino, jog vienas rūšiuotuvas atstoja apie pusšimtį žmonių.
„Taip, pigiausia į Vilnių būtų nueiti pėsčiomis, bet visi važiuoja. Kodėl? Nes nutrintų pėdas, skaudėtų. Neįmanoma tokių kiekių išrūšiuoti rankomis. Žinoma, egzistuoja ir klaidų tikimybė, tad konvejerio gale stovi žmogus ir jas ištaiso“, – patikino centro direktorius.
Nukirsti beržą ar nušauti bebrą?
Specialių aparatų pagalba atrenkami iš mišrių atliekų ir juodieji bei spalvotieji metalai. Tam sukuriamas magnetinis laukas.
Kauno RATC teritorijoje keturiolikoje 5 metrų pločio, 80 metrų ilgio bei 3 metrų aukščio tranšėjų vienu metu apdorojama 11 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų, kurios per 8 savaites pavirsta techniniu kompostu (žeme) ir atliekomis, vežamomis deginti į Klaipėdą. Atliekų svoris po kompostavo sumažėja 30 proc.
Kompostavimo metu veikia biologiniai ir cheminiai filtrai, viduje palaikoma 40-50 laipsnių temperatūra, šimtaprocentinė drėgmė. Įėjus į vidų, ištverti sunku – kvapas sunkiai pakeliamas.
„Norime, jog šalia centro įsikūrę žmonės nepatirtų nepatogumų dėl dvoko. Dėl to organizuojame viešuosius pirkimus. Įsigysime priemones, kuriomis apipurkšime tik ką atvežtas atliekas ir cheminius filtrus“, – patikino K.Balčiūnas.
Paklaustas buitinio klausimo, pvz., ar būtina pakuotes plauti, prieš jas įmetant į konteinerį, jis atsakė, jog jam labiau gaila vandens.
„Amžinas žaliųjų klausimas: nukirsti beržą ar nušauti bebrą? Paliksi abu, bebras vis vien beržą nuės“, – šmaikščiu posakiu ekskursiją užbaigė K.Balčiūnas.
