Šiomis dienomis A.Kirkutis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo į straipsnį, kuriame buvo kritiškai įvertintas vienas iš jo ankstesnių įrašų apie natūralų atsparumą ligoms ir jo privalumus prieš skiepus.
Netinka, kad skiepai vienodi visiems
Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirbantis kardiologas teigė beveik kasdien susiduriantis akis į akį su sergančiaisiais COVID-19.
„Kuo daugiau matau šių akių, tuo stipriau suprantu, kad mus išgelbės ne vakcinos (tiek, kiek gamtoje yra žmogui pavojingų virusų ir jų modifikacijų, mes niekada nesukursime tiek vakcinų, nors iš mūsų farmacinės kompanijos išviliotų ir visus pinigus), o natūrali švari gamta, grynas oras, sveikas maistas ir geras miegas“, – rašė jis.
Panašus buvo ir ankstesnio įrašo turinys.
Anot jo, specifinis (dirbtinis) imunitetas naudojamas ekstrinėmis sąlygomis ir įgyjamas greitai į organizmą biomedicininiu keliu įskiepijus nedidelę dozę patogeninio ligos sukėlėjo – antigeno.
Tai efektyvu, bet esą rizikingas kelias, nes visiems skirta „vienoda dozė ligos sukėlėjo“, nors identiškų žmonių nėra ir į patogeną jų organizmai gali sureaguoti skirtingai.
A.Kirkučio žodžiais, gimstant įgytas natūralus imunitetas stiprinamas kontaktuojant su aplinka visą gyvenimą. „Tai – lėtas ir visai nepavojingas kelias apsisaugoti nuo patogeno. (…) Jis reikalauja ne tik biomedicininių, bet daug sąmoningos savišvietos, sveikatos raštingumo, socialinių organizacinių priemonių.“
Savo įrašą medikas baigė paaiškinimu, kad natūralus, kaip ir specifinis, imunitetas skirstomas į asmeninį ir visuomeninį.
Pastarąjį galima pasiekti vakcinavus 70 proc. visuomenės, o natūraliam pasiekti reikia „daug laiko ir, be biomedicininių pastangų, viso spektro socialinių, kultūrinių, politinių organizacinių žingsnių“.
„Visuomeninį natūralų imunitetą galima sutapatinti su visuotinu atsparumu ligoms (sveikata). Tai – viena iš būtinų sąlygų tautos išlikimui ir gerovei“, – apibendrino A.Kirkutis.
Vakcinos – saugesnės ir prognozuojamos
Eksparlamentaras – ne vienintelis, per pandemiją aktyviai propaguojantis natūralaus imuniteto idėją. Neseniai buvo net pradėti rinkti parašai po reikalavimais, be kita ko, formuoti natūralų visuomenės imunitetą koronavirusui.
JAV senatorius Randas Paulas, beje, pagal išsilavinimą – taip pat medikas ir net pats persirgęs COVID-19, dar pernai lapkritį socialiniame tinkle „Twitter“ pateikė provokuojantį palyginimą:
„Pfizer“ vakcinos efektyvumas – 90 proc. (dabar minimi 95 proc.), „Modernos“ vakcinos – 94,5 proc., natūraliai įgyto (imuniteto) – 99,9982 proc. (jis paskaičiavo, kad iš tuomet 11 mln. užsikrėtusių amerikiečių pakartotinai galėjo susirgti 200).
Komentatoriai ėmė pykti ir šaipytis iš įrašo.
Vienas panašiu stiliumi parašė: „Pfizer“ vakcina – 40 tūkst. (bandymų) dalyvių, 0 mirčių. „Modernos“ vakcina – 30 tūkst. dalyvių, 0 mirčių. Natūraliai įgyta COVID-19 – daugiau nei 11 mln. dalyvių (dabar – 28 mln.), 254 tūkst. mirčių (dabar – beveik 485 tūkst.).“
Mokslininkų teigimu, tokios logikos spraga – sunku prognozuoti, kas iš ligos išsikapstys be didesnių pasekmių.
Daug kas priklauso nuo žmogaus imuninio atsako, ligoninių pajėgumų ir kitų veiksnių, dėl to, anot imunologės Jennifer Gommerman iš Toronto universiteto, rinktis ligą, o ne vakciną yra labai prastas sprendimas.
Vienas iš didžiausių vakcinų privalumų – tai yra saugus ir prognozuojamas būdas apsisaugoti nuo ligos.
Jos sukuriamos taip, kad optimaliausiu būdu sukurtų efektyvų imunitetą.
Jos jau daugiau nei 200 metų laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų.
Viruso plitimą sustabdo tik skiepai
Kiekvienas žmogus ir gyvūnas turi imunitetą – organų ir audinių sistemą, kuri apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų.
Jį sudaro kraujo ląstelės, limfmazgiai, blužnis, kepenys.
Ši sistema geba atpažinti svetimas infekcines ir neinfekcines medžiagas, jas identifikuoti ir pašalinti iš organizmo, be jos gyvybė būtų neįmanoma.
Imunitetas ypatingas tuo, kad jis būna dvejopas: įgimtas ir įgytas.
Jo negalima pakeisti per kelias dienas kažko daugiau pavalgius ar išgėrus, primena Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.
Dėl įgimto (genetinio) imuniteto žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais (pavyzdžiui, šunų arba galvijų maru).
Įgytas imunitetas yra specifinis – jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams.
Jis būna neaktyvus, kol organizmas nesusiduria su antigenu – svetima organizmui medžiaga.
Imunitetas įgyjamas dviem būdais: natūraliu (persirgus tam tikra infekcine liga) arba dirbtiniu (organizmą imunizuojant – vakcinuojant).
Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos – gaminasi specifiniai antikūnai.
Naujagimiai turi pasyvų natūralų imunitetą, kurį įgyja iš mamos per kraują dar būdami gimdoje arba per pieną. O žmogui senstant natūrali organizmo apsauga silpsta.
Mokslininkai dar negali tvirtai pasakyti, kas nulemia stipresnį imuninį atsaką – infekcija ar vakcina.
Tačiau skiepai nuo COVID-19 yra labiau prognozuojami, todėl saugiau skiepytis nei imunitetą įgyti persirgus.
Esama nemažai priemonių, kurios padeda pristabdyti koronaviruso plitimą: tinkama higiena, kaukės, saugus atstumas, tačiau infekcijai nebeleisti plisti gali tik specifinis imunitetas.
„Iki šiol nė vienas virusas nebuvo eliminuotas didelei populiacijos daliai įgijus natūralų imunitetą, – teigiama lietuvių mokslininkų ir medikų sukurtoje duomenų bazėje. – Tik vakcinuojant pasiektas bandos imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.“
Kolektyvinio imuniteto strategija dar nepasiteisino
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro teigimu, kolektyvinis imunitetas sukuriamas, kai paskiepijama pakankama dalis gyventojų ir taip bendruomenė apsaugoma nuo infekcijos perdavimo iš žmogaus žmogui.
Neskiepyti asmenys dažniausiai dėl kolektyvinio imuniteto apsaugomi, nes liga neturi galimybių plisti.
Medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, koronaviruso plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60-72 proc. visuomenės.
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad imunitetą Lietuvoje jau gali turėti 8,5 proc. populiacijos.
Londono imperiškojo koledžo mokslininkai privertė suabejoti kolektyvinio natūralaus imuniteto susidarymo strategijos efektyvumu.
Jų atliktas tyrimas REACT rodo, kad susidaręs imunitetas koronavirusui nėra patvarus ir per keletą mėnesių gali išnykti.
Švedija, kuri pandemijos pradžioje neskubėjo įvesti griežtus ribojimus, uždaryti restoranus ir parduotuves, pripažino, kad kolektyvinio imuniteto pasiekti nepavyko.
A.Kirkutis rašė apie gimstant įgyto imuniteto stiprinimą visą gyvenimą.
Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmonėms mažiau gresia pasigauti COVID-19, tereikia pakankamo imuniteto.
Nuo pandemijos pradžios kartojama, kad dažniau šia liga gali susirgti vyresnio amžiaus, gretutinių ligų turintys žmonės.
Didesnis vyresnio amžiaus žmonių sergamumas, be kita ko, siejamas su biologiniais faktoriais, pavyzdžiui, kvėpavimo sistemos stiprumu.
Panašiai ir su ligos sunkumu – vieni jos net nepajaučia, kiti negaluoja taip, kad prireikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus žodžiais, sunki ligos eiga gali vystytis ir sveikiems, ir bet kokio amžiaus asmenims, tačiau dažniausiai tai atsitinka suaugusiems vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems tam tikromis gretutinėmis ligomis.
Šalutiniai poveikiai – ne mirtini
SARS-CoV-2, kad patektų į ląsteles, naudoja savo išoriniame sluoksnyje esantį dyglio baltymą, taip sukeldamas ligą.
A.Kirkučio minėti skiepai, kuriuose yra nedidelė dozė patogeninio ligos sukėlėjo, yra tik vienas iš skiepų tipų.
Gaminant šias vakcinas adenovirusų šeimos virusas modifikuojamas taip, kad sudėtyje turėtų dyglio baltymą koduojantį geną.
Jis pats negali daugintis, todėl nesukelia ligos.
Tačiau kartu su šia vakcina patenka SARS-CoV-2 genas, todėl ląstelės pradeda gaminti dyglio baltymą.
Tokio tipo yra kompanijos „AstraZeneca” vakcina, taip pat rusiška „Sputnik V“ ir Kinijoje sukurtos „Sinovac“ bei „Sinopharm“.
Nė vienos iš pastarųjų trijų Europos Sąjunga dar nėra patvirtinusi.
Lietuvoje pirmiausia pradėtos naudoti „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Modernos“ vakcinos yra kitokio tipo – iRNR, sukurtos dirbtinai, be gyvų ar neaktyvių virusų.
Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama informacinė RNR.
Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal iRNR užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.
Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
Pasiskiepijus ir esant kontaktui su SARS-CoV-2 virusu imuninė sistema būna pasiruošusi ginti nuo viruso, turimi antikūnai mus saugo, todėl nesusergame.
A.Kirkutis teisingai pastebėjo, kad reakcija į skiepus (bet kuriuos) gali būti įvairi.
Tačiau, pavyzdžiui, per „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Modernos“ vakcinų bandymus nebuvo užregistruota pranešimų apie mirtis.
Apie vienokį ar kitokį šalutinį poveikį pranešė nemaža dalis bandymuose dalyvavusių žmonių.
Dažniausiai pasitaikęs buvo skausmas dūrio vietoje, nuovargis, galvos, raumenų ar sąnarių skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
