„Aš, kaip visą laiką sakau, daug nenoriu šnekėti, nes visi interpretuoja tuos žodžius kaip nori. Jei prieš 10 metų pasakytų, kad man toks virusas, tai, kaip šnekėjom su trenerių štabu, ko gero, Lietuvoje išgertume dvi taureles arbatos ir kitą dieną eitume į darbą.
Jei čia nebūtų užkurtas reikalas omikronai, deltakronai, covidai. Nežinau, kam čia šitas dalykas reikalingas ir taip toliau. Su daug kuo nesutinku ir taip toliau. Kiekvieną sykį, kai pasakau, niekur nematau, kad būtų išspausdinta ar kažkas tokio, nes, ko gero, ne visiem tai yra naudinga“, – taip apie koronavirusą sekmadienį kalbėjo neseniai antrąkart, tačiau lengva forma COVID-19 sirgęs Barselonos krepšinio komandą treniruojantis Š.Jasikevičius.
Faktų kalba suprantama ne visiems
Apie tai, kaip reikėtų vertinti mokslu nepagrįstus teiginius, sklindančius iš visuomenės autoritetų lūpų, 15min paklausė LSMU Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovo doc. dr. Tomo Tamošuičio. Anot jo, žinomi žmonės turėtų labiau pasverti savo žodžius, o tokie pasisakymai gali neigiamai paveikti visuomenės nuostatas.
Medikas sakė, kad Š.Jasikevičių labai gerbia kaip talentingą ir reiklų trenerį, kuris ir pats jautriai reaguoja į neprofesionalias pastabas krepšinio tema, todėl turėtų ypač gerai suprasti, kad viešai kalbėti reikėtų tik apie tai, ką gerai išmanai.
Pašnekovo teigimu, kalbas apie COVID-19 gydymą arbatėlėmis paneigia faktai – tai mirtina, pasaulį kamuojanti pandemija. Kasdien skelbiama informacija apie mirusius ir užsikrėtusius žmones, deja, ne visiems suprantama.
15min kalbintas medikas atskleidė, kad su koronaviruso skeptikais tenka susidurti kiekvieną dieną. Anot jo, daugelis sergančių sunkia ligos forma – neskiepyti. T.Tamošuitis neabejoja, kad dalies žmonių pasirinkimą rizikuoti savo ir kitų gyvybe paskatina ir visuomenėje matomi, pandemiją komentuojantys, su mokslu nieko bendro neturintys, tačiau save ekspertais vadinantys veikėjai.
„Neigimas garantuoja didesnį populiarumą, nei faktų pateikimas“, – sakė jis.
Medikas taip pat paaiškino, kad situacija ligoninėje šiuo metu geresnė nei prieš kelias savaites, tačiau svarbu suprasti, kad į LSMU Kauno klinikas patenka tik sunkiausi ligoniai. Vis dėlto, pasak jo, džiaugtis dar anksti, nes nežinia, kaip pandemijos kreivė dar gali pasikeisti.
Teiginiai prasilenkia su realybe
Kritiškai trenerio pasisakymą vertina ir LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė. Anot jos, jeigu koronaviruso gydymui pakaktų arbatos puodelio, pandemija nebūtų įsisiūbavusi ir nusinešusi tiek gyvybių. Pašnekovė pabrėžė, kad nors tokie teiginiai smarkiai prasilenkia su realybe, sergant skysčiai išties reikalingi.
„Kai žmogus karščiuoja, tačiau serga lengva forma, reikia gerti daug skysčių. Sunkesniu atveju, pakliuvus į ligoninę, papildomi skysčiai lašine lašinami pacientui tiesiai į veną“, – pasakojo ji.
Medikės teigimu, trenerio pamąstymai nuskambėjo taip, tarsi pandemija tebūtų išsigalvojimas: „Labai liūdna, kai žmonės skleidžia tokias žinutes, nes įtampos visuomenėje ir taip užtenka.“
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomenėje susiformavo klaidinga nuostata, jog atradus skiepus pandemija iškart pasibaigs. A.Mickienės teigimu, medikai visada pabrėždavo kelis svarbiausius vakcinacijos tikslus: saugoti nuo užsikrėtimo ir viruso perdavimo, saugoti nuo sunkios ligos formos, o svarbiausia – mirties.
„Kai kalbėjome apie vakcinų efektyvumo skaičius – 95, 83 proc. – visuomenę norėjome išmokyti, kad tai apsauga ne nuo paties užsikrėtimo, o sunkių ligos formų“, – 15min paaiškino ji.
A.Mickienė taip pat pabrėžė, kad kalbant apie koronavirusą juokauti nėra ko: „Toks neatsakingas požiūris, kad aš sergu lengvai ir tai nieko nereiškia, gali būti labai pavojingas tiems, kurie net ir pasiskiepiję negali turėti imuniteto.“
15min paklausta, ar tokio žymaus žmogaus pasisakymai gali neigiamai paveikti visuomenės nuostatas, medikė atsakė neabejotinai teigiamai. Be to, pašnekovės teigimu, šiame pandemijos taške, kai jau atsirado viltis, kad koronavirusas bus pagaliau suvaldytas, nereikėtų kelti įtampos, verčiau užbaigti tai, ką esame pradėję – skiepytis ir atsakingai laikytis ekspertų rekomendacijų.
Prof. V.Usonis: „Leiskit medikams dirbti savo darbą“
Reaguodamas į trenerio Š.Jasikevičiaus pasisakymą Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis juokavo, kad remiantis tokia logika ir pats galėtų Barselonos krepšinio komandai pasiūlyti kelias puikias gynybos schemas. Kalbant rimtai, anot jo, kiekvienas turėtume dirbti savo darbą ir kalbėti apie tai, ką išmanome geriausiai.
„Š.Jasikevičius yra geras treneris, bet leiskit medikams dirbti savo darbą. Negirdėjau, kad jis turėtų pasiekimų medicinos srityje, bet gal aš ko nors nežinau, – darkart pajuokavo jis ir pridūrė. – Žmonės gali pasirinkti, kas juos gydys – medikai ar krepšinio treneriai.“
Sėdėsime rankas sudėję taip, kaip prieš 100 ar 500 metų, ar pasinaudosime šiuolaikinio mokslo pasiekimais ir technologijomis?
V.Usonis atkreipė dėmesį, kad ši pandemija nėra pirmoji, galime prisiminti, pavyzdžiui, XIV-XVI a. marą, nuo kurio vaistų nebuvo, todėl praradimai milžiniški – mirė apie 60 proc. Europos gyventojų.
„Prisiminkime, – kalbėjo medikas, – 1918 metų ispanišką gripą, kai per tris mėnesius mirė apie 20 mln. Remiantis skirtingais skaičiavimais, iš viso pandemijos metu mirė nuo 50 iki 200 mln. žmonių. Pasibaigs ir ši pandemija, bet kiek mums tai kainuos? Kitas klausimas – ar mes sėdėsime rankas sudėję taip, kaip prieš 100 ar 500 metų, ar pasinaudosime šiuolaikinio mokslo pasiekimais ir technologijomis?“
Anot 15min pašnekovo, vis didesnė dalis jau supranta COVID-19 grėsmę ir rimtumą: „Šiuo metu esu Portugalijoje, čia mažiems vaikams kaukės neprivalomos, tačiau visi į mokyklas einantys jas dėvi, įskaitant ir 5-6 metų amžiaus vaikus. Žmonės suvokia, kaip reikia saugotis ir tą daro ne dėl to, kad valdžia liepė, o todėl, kad nori apsaugoti save ir kitus.“
Ministerija ragina pasitikėti mokslu
Apie tai, kaip vertina trenerio pasisakymus ir ar nekritiški visuomenėje matomų asmenų pasisakymai gali neigiamai paveikti požiūrį į pandemiją bei pakenkti vakcinacijos procesui, 15min pasiteiravo Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio.
„Pandemijos iššūkiai nesitraukia, virusas ir jo atmainos vis bando primesti mums savo darbotvarkę. Su pandeminiu nuovargiu susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių visuomenės. Tokiomis aplinkybėmis nėra lengva objektyviai vertinti visko, kas dabar vyksta mūsų visų gyvenime. Atsirado ne tik daug informacijos, bet ir dezinformacijos, ne tik daug žinučių, bet ir dviprasmiškų žinučių. Kviečiame įsiklausyti į šalies ir pasaulio sveikatos organizacijų ekspertų argumentus, kurie pagrįstais mokslu ir ilgamete patirtimi“, – nurodoma SAM atsakyme.
Viešą Š.Jasikevičiaus pasisakymą kritiškai vertina ir LSMU Sveikatos vadybos katedros profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.
„Žinomo asmens statusas pirmiausiai turėtų sietis su atsakomybe, nes tave stebi, tavęs klausosi ir tavimi seka daugybė žmonių. Reikia labai apsvarstyti savo žodžius, nes jie turi gerokai didesnę įtaką, nei daugelio iš mūsų. Norėčiau tikėti, kad šis Šarūno Jasikevičiaus pasisakymas yra šiek tiek keistokas pajuokavimas ir neatsipindi jo tikro požiūrio į COVID-19 pandemiją bei kovą su ja. Nes jei yra priešingai, tai tas labai liūdintų“, – sakė jis.
Dvi taurelės – sportinių traumų gydymui?
Feisbuke Š.Jasikevičiaus teiginius sarkastiškai pakomentavo ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot jo, jeigu dviejų taurelių užtenka koronavirusui išgydyti, gal tokiu pat principu reikėtų vadovautis ir sporte?
„Jeigu dvi taurelės tokios galingos, tai gal tiks ir sporto traumoms gydyt? Nusitraukei raiščius, dvi taurelės ir pirmyn į aikštę? Ar mirė nors vienas sportininkas, kuris tai padarė? Nemirė, reiškia, veikia!“
Žmonės jau yra užsiėmę skirtingas barikadų puses.
Visuomenės nuotaikos nepaveiks
Apie tai, ar krepšinio trenerio pasisakymai gali neigiamai paveikti visuomenės požiūrį į skiepus ir koronavirusą, 15min paklausė komunikacijos eksperto Arijaus Katausko. Jo teigimu, vieno ar kito matomo asmens pasisakymas smarkiai nuotaikų nebepakeis, nes žmonės jau yra užsiėmę skirtingas barikadų puses.
Ar į tokius mokslu nepagrįstus pasisakymus verta reaguoti, o gal geriau nekreipti dėmesio? A.Katausko nuomone, reakcija galėtų būti, tačiau reikia gerai paskaičiuoti, kokią ir kam skirti žinutę.
„Kalbant iš principo apie komunikaciją, jau reikėtų kalbėti apie kai kurių komunikacinių linijų keitimą, nes kai kuriose vietose, man atrodo, mūsų oficialioji komunikacija yra pasiekusi savo ribas. Reikalingos naujos strategijos, prie kurių, tikiuosi, atsakingi pareigūnai dirba“, – taip pat sakė komunikacijos ekspertas.