Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą – Europos užribyje
Pasak advokatės, Local American Working Group vadovės Rūtos Pumputienės, SAM apkaltinti neveiklumu tikrai negalima, tai rodo nuolat įsižiebiančios diskusijos įvairiais klausimais. Kita vertus, diskusija dar nėra rezultatas.
„Sveikatos apsaugos sistema – viena svarbiausių tvarios visuomenės dalių, todėl tai turėtų būti vyriausybės prioritetas planuojant biudžetą ir nusistatant prioritetus. Tačiau iki šiol nėra konkrečių planų ir priemonių, kaip bus užtikrintas inovatyvus pacientų gydymas. Nors tai deklaruojama, mes nematome konkrečių priemonių, o inovacijos – neatskiriama dalis gydant sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančius žmones. Taigi inovatyvių vaistų prieinamumo srityje Lietuva vis dar Europos užribyje. Pas mus jie prieinami dvigubai, o kartais ir dar vėliau netgi nei Latvijoje ar Estijoje.
Iki šiol neturime efektyvaus, nebuhalterinio biudžeto planavimo, kai būtų atsižvelgiama į pacientų poreikius ir rinką. Biudžetas vis dar pas mus planuojamas pagal tai, kaip buvo pernai, užuot peržiūrėjus, kiek yra rezervinių vaistų laukiančių žmonių. Akivaizdu, kad lėšų yra, bet nėra konkrečių tikslų ir strategijos, nėra aiškesnio vaizdo, kaip skirstyti pinigus, todėl gydoma kaip pernai, užpernai ir pan.“, – teigė pranešėja.
Didelės ambicijos, bet mažai pagrindimo
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ gyvybės mokslų ekspertas, Vilniaus universiteto TSPMI Viešojo administravimo ir gerųjų valdymo praktikų ekspertas Liudas Jurkonis antrino, kad visi suvokiame, jog strategija nėra tik vienas dokumentas, tai išvis nėra dokumentas, o numatytų tikslų visuma, suderinta su poreikiais ir biudžeto galimybėmis. Pasak jo, Lietuvoje yra apie 200 įvairaus plauko strategijų, kurios dažniausiai, deja, taip ir lieka tik stalčiuje.
„Numatyta 20 veiklos rodiklių, bet neatsakytas klausimas, kas juos įgyvendins, nes ne ministerija juos įgyvendina. Pagaliau tam tikri rodikliai prieštarauja vieni kitiems, pavyzdžiui, lėšų mažinimas ir taupymas ten, kur jų poreikis tik didės. Todėl kyla klausimas, ar apsibrėžti veiklos rodikliai yra realūs. Taigi, viena vertus, deklaruojamos didelės ambicijos, bet trūksta pagrindimo ir aiškumo, kuris suteiktų daugiau pasitikėjimo sistema“, – įsitikinęs specialistas.
Trys pacientų atstovo pagyrimai SAM
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas ministerija į pažėrė tris pagyrimus ir tris kritines pastabas.
„Didžiausias pokytis, kurį jaučia pacientai tas, kad anksčiau pacientai sužinodavo apie priimtus sprendimus, kai jie jau būdavo priimti. Dabar situacija pasikeitė, su mumis kalbamasi prieš tai, vyksta reguliarūs susitikimai su ministerijos atstovais. Taigi pacientų balsas girdimas.
Taip pat noriu pabrėžti, kad nors apie E.sveikatą šuo metu kalbama kaip apie Lietuvos gėdą, iš tiesų mes mažai skiriamės nuo kitų šalių. Klaidų padaryta daug, iššvaistyti pinigai, sistemos dublikuotos, bet reikia galvoti, ką galime padaryti dabar, o ne viską užbraukti. Šiuo metu yra sukurta veikianti sistema, kuria gydymo įstaigos dėl įvairių priežasčių nesinaudoja. Dėl to, kad nemoka ar dėl to, kad bus daugiau skaidrumo ir tam tikrų dalykų nepavyks paslėpti, tai retorinis klausimas. Kita vertus, yra ir labai gražių pavyzdžių, kai įstaigose ši sistema puikiai veikia“, – vardijo Nacionalinės sveikatos tarybos narys.
Trečias dalykas, kuriuo džiaugėsi pašnekovas, – vaistų kainų pokyčiai, apie kurių būtinybę buvo diskutuojama jau penkerius metus, bet nesiryžtama daryti pertvarkų.
„Kai šiandien pas mus svarbiausias diskusijos punktas, ar generinis vaistas gydo taip pat, kaip etinis, man truputį juokinga, nes Vakaruose tokios diskusijos niekas nesuprastų. Lietuvoje mes norime pasakyti, kad arklys yra karvė, todėl juo negalima jodinėti. Tuo tarpu tai pirma vaistų pertvarka, nukreipta į tai, kad pacientas išleistų mažiau. Anksčiau pokyčiai buvo vykdomi tik tam, kad valstybė išleistų mažiau. Žinoma, dar praėjo per mažai laiko, kad pajustume naudą, kadangi lėtiniams pacientams receptai išrašomi kas tris ar kas šešis mėnesius“, – teigė Š.Narbutas.
Gydymo paslaugų įkainiai – tragiški
Kaip vieną didžiausių SAM veiklos trūkumų POLA vadovas įvardijo faktą, kad jau daug metų Europos Sąjungos pinigai, keli šimtai tūkstančių eurų, skirti sveikatos apsaugai, neįsisavinami, kadangi reikia pagrįsti, kam jie bus naudojami. Tai reiškia, kad pinigų yra, bet Lietuva nesugeba jų pasiimti. Tai visų valstybinių šalies struktūrų bėda, bet SAM šiuo požiūriu atrodo blogiausiai.
„Dar vienas dalykas, kad nors pripažįstama, kad Lietuvai išlaikyti didžiulį gydymo įstaigų tinklą yra prabanga, bet politiškai pasakyti, kad arti žmonių esanti ligoninė uždaroma, yra nemalonu. Tačiau aš, kaip pacientas, tikrai nerimaučiau, jei mane gydytų ar operuotų gydytojas, kuris tai daro penkis kartus per metus, o ne tas, kuris tai daro šimtus kartų. Šiuo metu prasidėjo jau ketvirtas gydymo įstaigų restruktūrizacijos etapas, bet nesigirdi, kad kažkas vyktų.
Trečias neigiamas dalykas – gydymo paslaugų įkainiai. Tiesa, tai akmuo į Ligonių kasų daržą. Dėl itin mažų įkainių įstaigos negali padengti paslaugų išlaidų, visi verčiasi per galvą, reikia teikti kuo daugiau paslaugų, konsultacijos tampa trumpos, pacientai, suprantama, nepatenkinti“, – svarstė pacientų atstovas.
Didžiausia nesąmonė – embrionų šaldymas
Ginekologė, privačios Vaisingumo klinikos vadovė Gražina Bogdanskienė pasidžiaugė, kad praėjus 24 metams po pirmosios pagalbinio apvaisinimo operacijos, pagaliau priimtas šį gydymą reglamentuojantis įstatymas, pagal kurį numatytas dalinis pagalbinio apvaisinimo procedūros finansavimas.
Tačiau geras tas įstatymas ar ne, jau kitas klausimas. Pavyzdžiui, įstatymas leidžia atlikti pagalbinį apvaisinimą tik susituokusioms ar partnerystėje gyvenančioms poroms. Tačiau jeigu nebus priimtas partnerystės įstatymas, kurio šiuo metu Lietuvoje nėra, tokios poros negalės gauti kompensacijos už pagalbinį apvaisinimą.
„Kita nesąmonė – embrionų saugojimas amžinai. Dabar įstatymas leidžia turėti embrionų tiek, kiek jų gaunasi apvaisinimo ciklo metu, t. y. kiek apsivaisino kiaušialąsčių. Į gimdą dedama ne daugiau trijų embrionų, o kitus turime šaldyti. Bet ką reiškia jų saugojimas amžinai? Jei pora daugiau vaikų nenori, žmonės turės palikti tuos embrionus pagal testamentą vaikams? Pagaliau po dešimties metų atšildžius embrionus, jie tampa negyvybingi.
Kitas klausimas – embrionų saugojimo kaštai. Tai kainuoja. Kas mokės už tą amžiną saugojimą? Tiesa, po dvejų metų privačios klinikos gali perduoti embrionus valstybinėms, bet turime pacientų, kurie to nenori ir net į Europos teismą ketina kreiptis dėl jų pažeisto teisės į genetinės informacijos apsaugą“, – teigė medikė, Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos narė.
Pasak jos, šiuo metu kompensuojama tik dalis medikamentų, reikalingų procedūros metu. „Ir čia įmatau galimą lobizmą. Pagalbiniam apvaisinimui reikalingi keturių rūšių medikamentai. Du iš jų kompensuojami, o du – ne. Kodėl? Be to, paskaičiavus visus visus kaštus, kompensuojama tik 30 proc. procedūros, t. y. apie 500 eurų. Bent jau privačios klinikos už tokią kainą procedūros negali atlikti, taigi 70 proc. tenka prisimokėti pacientams patiems“, – tikino vaisingumo specialistė.
Daug nežinomybės ir keistina medikų ruošimo sistema
Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. Irena Butrimienė sakė, kad pacientus nerimą kelia klausimai, ar nebus priemokų biologiniams vaistams – medikamentams, padariusiems revoliucinį perversmą autoimuninių artritų gydyme, taip pat ar bus užtikrinta galimybė gydytis pačiais tinkamiausiais pacientui vaistais.
„Specialistai, įdėję daug jėgų ruošiant detalius konkrečių ligų gydymo aprašus, numatančius konkrečios ligos konkretų gydymą, nerimauja dėl to, kaip bus pasiruošta, kad gydymo procesas vyktų sklandžiai: kad gydymo įstaigose laiku būtų įkurti reumatologijos dienos stacionarai, kad dėl susidarančių eilių ligoniams būtų nepertraukiamai išrašomi biologinės terapijos vaistai“, – teigė medikė.
Pasak jos, šių aprašų numatomas įsigaliojimo terminas yra kitų metų sausio 1 d., tačiau iki šiol vyksta dokumentų svarstymai, analizuojama būsimos tvarkos įtaka PSDF biudžetui. Nesant patvirtintų dokumentų, gydymo įstaigos negali pradėti ruoštis struktūrinėms pertvarkoms.
Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovas Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad gydytojų rengimo sistema išlieka problemiška: trumpos internatūros studijos, netvirtas rezidentų socialinis statusas, neaiškus ir ne visada adekvatus kompetencijų įgavimas, pakopinės atsakomybės už savo veiksmus trūkumas.
„Aukštos kokybės sveikatos sistemoje dirbančių specialistų rengimas yra raktas, galintis priartinti taip reikalingus teigiamus pokyčius. Kasmet vientisąsias medicinos studijas baigia daugiau nei 500 absolventų, taigi kasmet turime 2500 gydytojų rezidentų. Siekiant tobulinti jų rengimo sistemą, reikalingas multidisciplininis požiūris bei pokyčiai visose rengimo sistemos grandyse“, – sakė A.Pečkauskas.
