Kaip rašė BNS, vienas iš sprogimų nugriaudėjo į pietryčius nuo Maskvos esančiame Riazanės regione, kurio aerodrome sprogo benzinvežis.
Anot pirminių pranešimų, žuvo trys žmonės ir šeši buvo sužeisti, taip pat nukentėjo vienas lėktuvas, įsiplieskė gaisras.
Taip pat pirmadienio naktį sprogimas nugriaudėjo ir Saratovo srityje esančiame Engelse.
Pasak rusų, per 800 kilometrų nuo sienos su Ukraina įkurtą aerodromą atakavo dronai.
Sprogimo metu apgadinti du Rusijos bombonešiai Tu-95 – tokių orlaivių paleistomis raketomis Rusija vykdo smūgius prieš Ukrainą.
Per sprogimą taip pat sužeisti du rusų kariai.
Ukraina neprisiima atsakomybės už šias atakas.
Europos Sąjungos atstovas Peteris Stano taip pat pakomentavo pirmadienio sprogimus Rusijos aerodromuose. Jis pažymėjo, kad ES visada susilaiko nuo komentarų apie įvykius mūšio lauke. Tačiau atstovas pabrėžė, kad Ukraina turi visas teises gintis agresyviame kare, kurį prieš ją vykdo Rusija.
„Ukraina kariauja teisėtą gynybinį karą. Ukraina patiria žiaurų neteisėtą puolimą. Ukraina turi absoliučią teisę, kuri įrašyta ir tarptautinėje teisėje, gintis nuo šios agresijos, ginti savo žmones ir savo teritorijas. Todėl Europos Sąjunga ir jos valstybės narės remia Ukrainą įvairiomis priemonėmis: finansinėmis, ekonominėmis ir karinėmis“, – sakė P.Stano.
„Smūgiai Rusijos potencialui“
Karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad sprogimais buvo suduoti svarbūs smūgiai Rusijos strateginiam potencialui.
Jis pabrėžė, kad būtent sunaikintais bombonešiais buvo atakuojami Ukrainos miestai.
„Sprogimai Rusijos aviacijos bazėse yra svarbūs tuo, kad yra suduodami smūgiai Rusijos strateginiam potencialui, nes bombonešių, kurie buvo sunaikinti arba apgadinti, nėra didelis kiekis ir jų atstatymui Rusijai reikės pakankamai daug resursų“, – 15min pasakojo ekspertas.
„Tai yra būtent tie lėktuvai, kurie ir vykdė raketų atakas prieš Ukrainos miestus ir gyvenvietes“, – pridūrė jis.
Anot jo, galima daryti prielaidą, kad sprogimai yra „ukrainiečių atsakomieji veiksmai“.
„Jeigu priešas peržengia tavo valstybės sieną, tu lygiai taip pat turi teisę peržengti ir priešo sieną, vykdyti operacijos jo teritorijoje, siekiant sumažinti arba sunaikinti priešo kritinę karinę infrastruktūrą“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Jo teigimu, Rusijos ir Ukrainos pajėgų kovos būdai skiriasi: rusai taikosi į civilius gyventojus, o ukrainiečiai stengiasi suduoti akcentuotus smūgius Rusijos kariniams objektams.
Kokie dronai galėjo atakuoti aerodromą?
Pasak karybos eksperto, greičiausiai aerodromą Engelse galėjo atakuoti visai ne iš Ukrainos paleisti dronai.
„Mano asmenine nuomone, tie dronai tiek kilometrų neskrido. Manau, kad tai galėtų būti žvalgybinė diversinė grupė jau pačioje Rusijoje. Dronai galėjo būti atgabenti į Rusiją arba netgi nupirkti, surinkti Rusijoje, apginkluoti ir panaudoti“, – svarstė D.Antanaitis.
Pasak jo, nuskristi 800 kilometrų gali tik labai pažangūs dronai, jie, įveikdami tokį atstumą, galėtų būti labai pastebimi.
„Sprendžiant pagal sprogimo dydį ir sužalojimus, kuriuos padarė sprogimas, tai rodo, kad buvo pakankamai didelis kiekis sprogstamosios medžiagos. Tai reiškia, kad reikalingas pakankamai didelis nešėjas, o toks nepastebėtas nuskristi ilgo nuotolio negalėtų“, – teigė karybos ekspertas.
Mano asmenine nuomone, tie dronai tiek kilometrų neskrido. Manau, kad tai galėtų būti žvalgybinė diversinė grupė jau pačioje Rusijoje. Dronai galėjo būti atgabenti į Rusiją arba netgi nupirkti, surinkti Rusijoje, apginkluoti ir panaudoti
„Labai nenustebino“
Karybos eksperto Egidijaus Papečkio teigimu, smūgio Engelso aerodrome buvo galima laukti.
„Kadangi prieš kelias dienas pasirodė pranešimai, kad ten telkiami bombonešiai, buvo paviešintos palydovų nuotraukos, kuriose matyti vienas šalia kito stovintys bombonešiai, šalia sukrautos raketos ir kita amunicija, tai jau tada pagalvojau, kad turbūt sulauksime ukrainiečių smūgių. Manęs labai tai nenustebino“, – 15min sakė ekspertas.
Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai dar kartą pademonstravo, kad gali atakuoti taikinius bet kur Rusijos teritorijoje.
E.Papečkys taip pat teigė manantis, kad dronai aerodromą galėjo pasiekti ne iš Ukrainos.
„Rusijoje tikrai nemaža ukrainiečių diaspora gyvena. Kad dalis jų yra nusiteikusi antirusiškai ir proukrainietiškai – akivaizdu, tai manau, kad jie tuos dronus paleidžia iš pačios Rusijos teritorijos ir pakankamai netoli nuo taikinio vietos“, – svarstė karybos ekspertas.
Tuo metu dėl sprogimo Riazanės regione kol kas aiškumo nėra, tačiau E.Papečkys spėja, kad tai buvo „koordinuota veikla, siekiant suduoti smūgius keliose vietose ir parodyti Rusijos bejėgiškumą“.
Vis dėlto, anot eksperto, smūgiai Rusijos aerodromuose gali iššaukti naujus bombardavimus Ukrainoje.
Skaudus įvykis Švedijoje
Tuo metu buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas 15min tvirtino, kad kol kas anksti vertinti sprogimus Rusijos aerodromuose.
„Ar čia yra kokios provokacijos, ar ukrainiečių specialiųjų pajėgų darbas – aš nežinau, tiesiog per mažai informacijos turiu“, – sakė atsargos generolas leitenantas.
Tuo pačiu jis „klaikiu terorizmu“ pavadino pagrindinio Čečėnijos autokratinio lyderio Ramzano Kadyrovo kritiko Tumso Abdurachmanovo nužudymą Švedijoje.
„Tai tiesiog baisu“, – pabrėžė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
„Aš jį žiūrėdavau ir taip toliau, o čia toks įvykis. Sukrečiantis, ką padarysi“, – pridūrė jis.
Anot pranešimų, naktį T.Abdurachmanovą nušovė „grupė žmonių“.
Kol kas nėra aiški tiksli tinklaraštininko, turėjusio Švedijoje politinį prieglobstį, nužudymo data, komentarų nepateikė ir Švedijos teisėsauga.
