„Lietuvai šiandien reikia stabilios Europos Sąjungos bei lyderių, kurie nesiūlytų drastiškų sprendimų. (...) Šiuo atžvilgiu E.Macrono retorika žada nuoseklesnę, labiau prognozuojamą politiką“, – BNS sekmadienį sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Jam pritarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius: „Lietuvai palankesnis kandidatas yra E.Macronas, nes jis yra didelis ES, NATO šalininkas ir skeptiškai žiūri į Rusiją“.
Prancūzijoje sekmadienį pasibaigus balsavimui, prognozės rodo, kad E.Macronas pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą ir ten susirungs su kraštutinių dešiniųjų kandidate Marine Le Pen.
„Nacionalinio fronto“ lyderė M.Le Pen per rinkimų kampaniją žadėjo išvesti šalį iš eurozonos ir organizuoti referendumą dėl prancūzų išstojimo iš Europos Sąjungos (ES). Ji taip pat kritikavo NATO ir reiškė palankumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Anot visuomeninio transliuotojo prognozės, E.Macronas laimės pirmąjį turą su 23 – 24 proc. balsų, o M.Le Pen surinks 21,6 – 23 procentus.
Lietuvos ir Prancūzijos santykiai oficialiai vadinami strategine partneryste, vyksta glaudus kultūrinis bendradarbiavimas, tačiau ryšiai ekonomikos ir gynybos srityse gana menki.
Politologas L.Kojala teigė, kad išrinkus naująjį Prancūzijos vadovą dvišaliai Vilniaus ir Paryžiaus santykiai iš esmės nesikeis.
„Lietuva ir Prancūzija jau turi strateginės partnerystės susitarimą, taigi naujų lūžių po rinkimų veikiausiai nebus. Šiandien aktualiausi saugumo klausimai, tad svarbu, jog naujasis Prancūzijos vadovas tęstų įsipareigojimus tiesiogiai prisidėti prie Baltijos šalių saugumo dislokuojant čia karius“, – sakė ekspertas.
Prancūzijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekia 378 mln. eurų. Ji nepatenka į didžiausių investuotojų dešimtuką. Lietuva į Prancūziją yra investavusi vos 120 tūkst. eurų. Tarpusavio eksporto ir importo srautai taip pat yra sąlyginai nedideli.
Todėl vienas esminių E.Macrono rinkiminių pažadų pertvarkyti šalies ekonomiką ir paskatinti jos augimą nėra itin aktualus Lietuvai, sakė docentas K.Girnius. Apžvalgininkas taip pat abejojo centristų kandidato galimybėmis imtis svarbių reformų, nes jis nėra tradicinių Prancūzijos partijų atstovas ir neturi reikšmingos paramos šalies parlamente.
Pervertinta populizmo grėsmė?
Prancūzijos prezidento rinkimuose iš viso varžėsi 11 kandidatų, tačiau tikimybė M.Le Pen ir E.Macronui susirungti antrajame rinkimų ture didžiąją dalį kampanijos laiko ekspertų buvo vertinama kaip realiausia.
K.Girnius teigė, kad žiniasklaida galėjo pervertinti populizmo grėsmę ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje, kur šių metų rudenį vyks parlamento rinkimai.
Balsavimas Prancūzijoje buvo atidžiai stebimas tvyrant nerimui dėl augančių populizmo tendencijų, ypač po pernykščio britų referendumo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu.
K.Girnius teigė, kad žiniasklaida galėjo pervertinti populizmo grėsmę ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje, kur šių metų rudenį vyks parlamento rinkimai.
„Dar prieš kelis mėnesius žiniasklaida skelbė, kad M.Le Pen laimės pirmąjį prezidento rinkimų turą ir gaus apie 30 proc. balsų. Matome, kad nutiko atvirkščiai ir laimėjo E.Macronas“, – BNS sakė jis.
Politologas L.Kojala teigė, kad E.Macrono sėkmė pirmajame rinkimų ture siunčia signalą, jog nuosaikūs, optimistines idėjas akcentuojantys politikai buvo nurašyti per anksti, o „Brexit“ ir D.Trumpo sukelta banga turi ribas.
Abu mokslininkai teigė, kad E.Macronas yra favoritas pakartotiniame balsavime.
„E.Macronas yra ryškus favoritas antrajame ture, nes „Nacionalinis frontas“ turi nemažai ištikimų rėmėjų, tačiau yra pernelyg radikalus visiems likusiems“, – sakė L.Kojala.
„M.Le Pen nesukels grėsmės Lietuvai, nes ji paprasčiausiai netaps prezidente“, – BNS kalbėjo K.Girnius.
Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 7 dieną.
