„Šiuo metu Susisiekimo ministerija vykdo reprezentatyvią apklausą (...) mėnesio pabaigoje pamatysime, ką mano Lietuvos gyventojai. Manome, kad per šį mėnesį pabaigsime viešąsias konsultacijas ir galėsime apibendrinti tuos duomenis. Jau per šiuos metus mes tą nuomonę turėtume turėti, ką vis dėlto mano Lietuvos žmonės, ar vasaros, ar žiemos laikas yra labiau priimtinas mūsų valstybei“, – žurnalistams pirmadienį sakė R.Masiulis.
Anot jo, Europos Sąjungai (ES) diskutuojant, kokį laiką pasirinkti, be Lietuvos, tik Suomija „su apsisprendimu juda greitai“, tad jis abejojo, kad galutinis sutarimas galėtų būti pasiektas per dvejus metus. Anot jo, šiuo metu aiškią poziciją, jog norėtų taikyti vasaros laiką, yra pateikusi Vokietija.
„Variantas, kurį austrai, kaip pirmininkaujantys Europos Sąjungai, pasiūlė, pabaigti šį klausimą 2021 metais, nežinau, ar yra pasiekiamas matant, kaip lėtai juda Europos Sąjungos šalys“, – kalbėjo jis.
R.Masiulis viešumoje vyraujantį gyventojų palankumą vasaros laikui vertina kaip jų „emocinį prisirišimą“ prie šiltesnio metų laiko.
„Deja, žiema ateis ir bus žiema. Iš kitos pusės, žiemos laikas yra mūsų astronominis laikas“, – sakė jis.
Ministras taip pat ragina institucijas aktyviau dalyvauti antradienį vyksiančiose konsultacijose su Susisiekimo ministerija. Jų rezultatai bus panaudoti tariantis su kaimyninėmis šalimis bei galutinai apsisprendžiant, kurį laiką pasirinkti. Apklausose, be susisiekimo sektoriaus atstovų, dalyvaus medikai, žemdirbių atstovai.
Ekspertai nesutaria, kuris laikas turi likti
Pirmadienį prasidėjo dvi dienas trunkančios apskrito stalo diskusijos, kuriose ministerijų atstovai ir ekspertai diskutuoja dėl nuolatinio laiko pasirinkimo. Dalis ekspertų teigia, kad natūralesnis Lietuvai būtų žiemos laikas.
„Tyrimai rodo, kad vietos laikas Lietuvoje yra arčiau žiemos. Tai nėra tobulai pataikyta, bet tas laikas mums yra labiau tradicinis“, – BNS sakė psichologas Remigijus Auškelis.
Pasak jo, pasirinkus žiemos laiką, žmonės adaptuotųsi gana greitai, todėl itin ankstyvi rytai vasarą didele problema netaptų.
„Vienareikšmiškai manau, kad sukioti (laiko – BNS) nebereikia, nes apčiuopiamos ekonominės naudos nėra nustatyta. O psichologiškai žmonės patiria diskomfortą, ypač pavasarį, kai vaikams reikia pradėti visa valanda anksčiau keltis. Tyrimai rodo, kad (adaptacija – BNS) vaikams trunka apie 2–3 savaites, suaugusiems – gal kiek trumpiau“, – BNS kalbėjo psichologas.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
Už žiemos laiką pasisako ir Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas, tačiau jis savo poziciją grindžia politiniais motyvais.
„Labai svarbus yra politinis aspektas – manau, kad Lietuva, kaip ir visa Europa, turėtų būti toje pačioje laiko juostoje. Kiek girdėjome šiandien, Europos gyventojai labiau renkasi vasaros laiką, Lietuvos gyventojai labiau norėtų žiemos laiko. Tokiu atveju praktiškai visa Europa turėtų vieningą laiką ir būtų patenkinti tiek Lietuvos, tiek Europos gyventojai“, – BNS sakė A.Kranauskas.
Tačiau, jo teigimu, sveikatos požiūriu didelio skirtumo tarp vasaros ar žiemos laiko nėra.
„Sveikatai įtakos čia tikrai nematau. Buvo atlikta didžiulė higienos instituto mokslinė apžvalga – nebuvo įrodyta, kad nuo vieno ar kito laiko būtų kažkoks poveikis sveikatai. Blogiau yra tai, kad kaitaliojama (laikas – BNS) – tai išmuša žmones iš ritmo“, – sakė A.Kranauskas.
Tuo metu sveikatos mokymų prevencijos centro atstovė Aida Laukaitienė pasisako už vasaros laiką, nes tai esą padėtų pailginti buvimą lauke, ypač vaikams.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad šviesus laikas vakare ragina žmones aktyviau leisti laiką, daugiau sportuoti. Kitas labai svarbus argumentas – žiemą prailgintas šviesusis laiko tarpas sumažina eismo įvykių tikimybę. Tai labai svarbu būtent vaikams – mes prisidėtume prie sužalojimų mažinimo“, – BNS sakė A.Laukaitienė.
Pasak jos, ilgiau popiet trunkantis šviesusis paros metas leistų tiek vaikams, tiek suaugusiems daugiau laiko praleisti šviesoje.
Apklausos rodo, kad dauguma – 84 proc. – ES gyventojų norėtų atsisakyti sezoninio laiko keitimo.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
Diskusijos dėl nuolatinio laiko pasirinkimo tęsis pirmadienį ir antradienį. Vėliau jose dalyvaus žemės ūkio, ūkio, socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos, susisiekimo ir energetikos ministerijų atstovai.
Jų rezultatai bus panaudoti, tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą.
