Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko, 2017 metais priimtas sprendimas kriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų savo reikmėms nepasiekė išsikeltų tikslų.
Jo teigimu, dekriminalizacija yra suprantama ne tik kaip juridinis teisės aktų pakeitimas, bet kaip represyvios valstybės politikos keitimas į socialiai marginalizuotų grupių socialinių problemų sprendimą kitais būdais.
„Tokia valstybės politika atitinka šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės požymius“, – Seime teigė A.Gutauskas.
Antradienį per plenarinį Seimo posėdį surengta diskusija apie mažiau pavojingų, su narkotikų vartojimu susijusių veikų, dekriminalizavimą ir pagalbą kvaišalų vartotojams.
Disponavimas mažais narkotikų kiekiai, pasak A.Gutausko, nėra nukreiptas į konkretų žmogų, tai yra vadinamas „nusikaltimas be aukos“, todėl griežtas baudimas esą nėra pateisinamas ir atpildo siekiui.
„Dekriminalizacijos šalininkai nemato baudžiamųjų priemonių naudos narkotikų vartojimo mažėjimui ir ragina narkotikų politiką kreipti į visuomenės sveikatos apsaugą ir žalos mažinimo priemones“, – mintį pratęsė jis.
„Tai yra labiau individo bei visuomenės sveikatos, nei baudžiamosios teisės problema“, – apibendrino A.Gutauskas.
Gąsdinimas – neveikia
Tam pritarė ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Jos teigimu, šiuo metu egzistuojančios griežtos bausmės už narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti neatitinka Jungtinių Tautų bei ES tarptautinės politikos, kurioje narkotikų vartojimas yra vertinamas kaip visuomenės sveikatos problema, nesprendžiama baudžiamosiomis priemonėmis.
Kaip pažymėjo G.Belian, nors nuo 2014 metų sergamumas ir ligotumas narkomanija mažėja, žvelgiant į tikslines grupes, skaičiai nėra džiuginantys.
Tai yra labiau individo bei visuomenės sveikatos, nei baudžiamosios teisės problema.
Jos duomenimis, 4 proc. visų šalies mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją.
Tarp studentų, ypač vyrų, populiariausios yra kanapės, jas bent kartą gyvenime vartojo 42,6 proc., per paskutinius metus – 23,4 proc. studentų. 2 proc. jų šias medžiagas vartoja kasdien.
„Ką šie skaičiai rodo? Kad labai dažnai kalbama, kad galbūt ši baudžiamoji atsakomybė atgrasys ir galėtų būti kaip tam tikra prevencija. <...>
Tikrai galėčiau nuvilti, baudžiamosios teisės priemonės čia tikrai nėra tos priemonės, kurios spręstų problemą, susijusią su narkotikų vartojimu. Tai nėra prevencinė priemonė, kuri atgrasytų vartoti narkotines medžiagas“, – teigė ji.
Pasak specialistės, įvairios gąsdinimu paremtos taktikos ne tik nėra veiksmingos, bet gal būti žalingos ir sukelti priešingą efektą, nei tikimasi:
„Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik pamatuotai ir tik dėl didžiausią pavojų visuomenei keliančių veikų.“
Būtina stiprinti sveikatos paslaugas
Kaip vieną sėkmingiausių pavyzdžių, siekiant sumažinti narkotikų vartojimą, M.Belian įvardijo Portugalijos modelį, šalyje 2001 metais pritaikytą dekriminalizuojant disponavimą mažu narkotikų kiekiu. Tai esą davė gerų rezultatų.
Ji pabrėžė kad tik dekriminalizavimas, nestiprinant sveikatos sektoriaus, neišplečiant paslaugų prieinamumo, neinvestuojant į žalos mažinimą, problemų neišspręs.
Portugalijos atvejį išplėtotojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, Klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras.
Jis pritarė G.Belian, kad dekriminalizacija be kitų priemonių esminga narkotikų vartojimo problemos nespręs, situacija gali tik blogėti.
„Reikėtų imti iš orkestro ne vieną smuiką: arba imame visą orkestrą, ar didžiąją jo dalį, arba neimame nieko“, – pridūrė jis.
Tą rodo ir Portugalijos patirtis.
Pasak R.Badaro, šalyje lygiagrečiai buvo rengiami du planai – dekriminalizacija ir priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų „atgalbėjimo komisija“.
Per šią komisiją turėjo pereiti visi žmonės, kurie disponavo vienokiu ar kitokiu narkotikų kiekiu. Jiems taikytas administracinis nužengimas, o komisija teikdavo konsultacijas ir tiems, kuriems reikalingas gydymas, nukreipdavo į atitinkamas įstaigas.
„Per tą komisiją per metus Portugalijoje perėjo 12 tūkst. žmonių, tai yra ne tik teoriškai, bet praktiškai veikianti struktūra“, – teigė jis.
Pasak R.Badaro, priklausomybė yra ne tik juridinis, bet ir moralinis, sveikatos ir socialinis aspektas, todėl apsiriboję tik juridiniais klausimais, vėl susidursime su problemomis.
„Darant pokyčius juridinėje srityje, negalima palikti nuošalyje gydymo reikalų. <...> Turi būti nukreipimas priklausomo arba piktnaudžiaujančio asmens būklės įvertinimui ir, esant reikalui, gydymo paskyrimui“, – teigė jis.
Problema – specialistų kvalifikacija
Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos Aušros Širvinskienės, būtent dekriminalizacija padėtų žmonės greičiau patekti į sveikatos sistemą.
„Mums reikėtų fokusuotis, kad kuo daugiau žmonių patektų į gydymo programas. Šiandien mūsų specialistų patirtis rodo, kad žmonės bijo kreiptis, nes jiems tai asocijuojasi su baudimu“, – teigė ji.
Darant pokyčius juridinėje srityje, negalima palikti nuošalyje gydymo reikalų.
Esą vien tik parodymas, kad yra kitas kelias, ne tik per bausmes, žmogui padeda permąstyti savo elgesį.
„Jeigu kalbame apie jaunimą, mums labai svarbu užmegzti kontaktą kuo anksčiau, kol jie dar yra eksperimentuojantys ir tokiu būdu padėti jiems grįžti į teisingą ir mažiau rizikingą elgesį.
Jeigu kalbame apie asmenis, kurie turi stiprią priklausomybę, tiek valstybei kaštai, kai žmogus patenka į gydymo įstaigą, o ne laisvės atėmimo įstaigas, yra mažesni, ir pasekmės yra mažesnis“, – kalbėjo ji.
Ir papildė, kad laisvės atėmimo vietose vartojimas yra neretai tęsiamas, todėl problema nėra sprendžiama.
Tačiau šiandien problema taip pat yra specialistų kvalifikacija.
Nemažai jų visa dar mano, kad kurį laiką laikydami žmones uždarytus, sugebėsime jiems padėti ir pakeisti jų elgesį, daugelio požiūrį atskleidė A.Širvinskienė.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė antrino, kad trūksta metodų, skirtų šiai tikslinei grupei.
Ji diskusijos metu taip pat pristatė planą, kokią pagalbą priklausomybę turintiems žmonėms žadama plėtoti ateityje.
Pasak jos, planuojama inicijuoti paciento poreikius atitinkančios atvejo vadybos teikimo psichikos sveikatos centruose pilotinį projektą. Užtikrinti gydymą ne tik stacionare, bet ir iš jo išvykus.
„Dažnai nutinka, nutrūksta gydymai, „pametami“ pacientai, kad to nebūtų, galėtume taikyti dienos stacionarus, ambulatorinį gydymą, įtraukiant vaikus ir paauglius“, – kalbėjo A.Bilotienė-Motiejūnienė.
„Šalutinis poveikis“
Pasak A.Gutausko, baudžiamoji teisė turi stiprų šalutinį poveikį – žmonės, kuriems taikoma baudžiamoji atsakomybė, yra stigmatizuojami, susiduria sunkumais integruojantis į visuomenę, ypač tais atvejai, kai jiems skiriama įkalinimo bausmė.
Apsunkinamas priklausomų žmonių gydymo ir gijimo procesas.
Ateityje, žmogui siekiant atsitiesti, siekti karjeros, baudžiamumas neretai tam užkerta kelią.
„Negalime pamiršti, kad baudžiamosios teisės normų perteklinis taikymas turi stiprų šalutinį neigiamą poveikį ir visuomenei, daugėja teistų, vadinasi, morališkai atstumtų, stigmatizuotų, nekonkurencingų ir valstybei nelojalių žmonių“, – kalbėjo A.Gutauskas.
Jeigu atsakomybė už mažą narkotikų kiekį būtų švelninama, pagrindinį dėmesį galima būtų sutelkti į narkotikų platintojus, mano jis.
Svarstomos pataisos
Generainės prokuratūros duomenimis, nuo 2020 metų sausio iki 2021 metų kovo mėnesio pirmos instancijos teismuose išnagrinėtos 1579 baudžiamosios bylos, susijusios su narkotikais.
Daugumą bylų sudarė tos, kai asmuo kvaišalų turėjo be tikslo juos platinti. Generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko duomenimis, teismai tokiais atvejais dažniausiai skirdavo baudas, rašo BNS.
Šiuo metu Seime svarstomos pataisos, kuriomis neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti būtų išbraukiamas iš Baudžiamojo kodekso.
Dabar už tai baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Projekte numatyta, kad tokia atsakomybė išliktų tik asmenims, kurie įkliūtų turintys didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytus kvaišalus.
Tuo pačiu Administracinių nusižengimų kodeksas būtų papildytas, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų.
Tokio dydžio bauda grėstų ir įkliuvus svaiginantis viešoje vietoje.
Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.
Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešojoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.
